balandis
2022
10
balandis
2022
16

Popiežiaus intencijos

Balandis

Bendroji – už sveikatos apsaugos darbuotojus, kurie slaugo ligonius ir senus žmones, ypač vargingesnėse šalyse, kad vyriausybės ir vietos bendruomenės tinkamai remtų jų pastangas.

Gavėnia       

„Gavėnia skirta pasirengti Velykoms. Todėl gavėnios liturgija tiek Krikštui palaipsniui besiruošiančius katechumenus, tiek Krikštą prisimenančius bei atgailaujančius tikinčiuosius rengia Velykų paslapčiai švęsti. Gavėnia trunka nuo Pelenų trečiadienio iki Paskutinės Vakarienės Mišių pradžios“ (AC, 27–28).

Šeštuoju gavėnios sekmadieniu, kuris vadinamas Viešpaties Kančios (Verbų) sekmadieniu, prasideda Didžioji savaitė. Jos metu ypač prisimename ir pagerbiame Kristaus Kančią, pradedant jo mesijiniu įžengimu į Jeruzalę. Didžiojo ketvirtadienio rytą vyskupas, su savo kunigais koncelebruodamas Mišias, šventina aliejus ir gamina krizmą.

Velykinis tridienis

„Kristus atpirko žmones ir tobulai pagarbino Dievą labiausiai savo velykine paslaptimi, mirtimi sunaikindamas mūsų mirtį ir prisikėlimu grąžindamas mums gyvenimą. Todėl velykinis Kristaus Kančios ir Prisikėlimo tridienis yra visų liturginių metų vainikas. Kas yra sekmadienis savaitėje, tas Velykų iškilmė liturginiuose metuose.

Velykinis Viešpaties Kančios ir Prisikėlimo tridienis prasideda vakarinėmis Didžiojo ketvirtadienio Mišiomis ir baigiasi Velykų sekmadienio Vakarine. Jo centras – Velyknaktis.

Didįjį penktadienį ir, jei įprasta, Didįjį šeštadienį iki Velyknakčio pamaldų visur laikomasi šventojo priešvelykinio pasninko.

Velykų vigilija (Velyknaktis) – ta šventa naktis, kurią Viešpats prisikėlė, – yra „visų šventųjų vigilijų motina“. Joje Bažnyčia budėdama laukia Kristaus prisikėlimo ir sakramentiniu būdu jį jau švenčia. Todėl visos šios šventosios vigilijos pamaldos turi būti atliekamos naktį: arba taip, kad prasidėtų su nakties pradžia, arba kad baigtųsi prieš sekmadienio aušrą“ (AC, 18–21).

Pagalba

DIENOS puslapyje yra skelbiama visa šiuo metu turima su konkrečios dienos liturgija susijusi informacija.

Pagrindinė SAVAITĖS, MĖNESIO ar METŲ puslapių paskirtis – apžvalga ir navigacija į DIENOS puslapį per linką ant DIENOS skaičiaus.


VĖLIAVĖLĖ su šventimo spalva nurodo PRIVALOMUMĄ

– privaloma (sekmadienis/iškilmė/šventė).

– neprivaloma
(SAVAITĖS, MĖNESIO ar METŲ lentelėse – iškilmė/šventė ar joms tolygios dienos).


ŠVENTIMO PAVADINIMO STILIUS su savo spalva atspindi šventimo RANGĄ

Didžiosiomis
– sekmadieniai, iškilmės;
– ir joms tolygūs liturginiai šventimai.

Mažomis Didžiosiomis
– šventės šiokiadieniais;
– šventėms tolygūs advento, gavėnios ir Kalėdų laiko šiokiadieniai.

Mažosiomis
– privalomi minėjimai;
– eilinio ar kito laiko šiokiadieniai.

Kursyvu
– laisvi minėjimai.

Plačiau apie ženklus ir santrumpas »»

CGavėnia        
Didžioji savaitė

Liturginis šventimo pavadinimasDidysis Pirmadienis

Iz 42, 1–7Ps 27, 1. 2. 3. 13–14† Jn 12, 1–11

PRALEIDŽIAMA Šv. Stanislovas, vyskupas, kankinys

Liturginiai Mišių skaitiniaiValandų liturgija

Liturginis šventimo pavadinimasDidysis Trečiadienis

Iz 50, 4–9aPs 69, 8–10. 21bcd–22. 31. 33–34† Mt 26, 14–25

PRALEIDŽIAMA Šv. Martynas I, popiežius, kankinys

Liturginiai Mišių skaitiniaiValandų liturgija

Liturginis šventimo pavadinimasDidysis Ketvirtadienis
RYTE KATEDROSE Krizmos Mišios

Iz 61, 1–3a. 6a. 8b–9Ps 89, 21–22. 25. 27Apr 1, 5–8† Lk 4, 16–21

Panevėžio vyskupijoje: vyskupo Lino Vodopjanovo OFM konsekravimo (2012 m.) metinės

Liturginiai Mišių skaitiniaiValandų liturgija
CVelykinis tridienis 

Popiežiaus intencijos

Balandis

Bendroji – už sveikatos apsaugos darbuotojus, kurie slaugo ligonius ir senus žmones, ypač vargingesnėse šalyse, kad vyriausybės ir vietos bendruomenės tinkamai remtų jų pastangas.

Gavėnia       

„Gavėnia skirta pasirengti Velykoms. Todėl gavėnios liturgija tiek Krikštui palaipsniui besiruošiančius katechumenus, tiek Krikštą prisimenančius bei atgailaujančius tikinčiuosius rengia Velykų paslapčiai švęsti. Gavėnia trunka nuo Pelenų trečiadienio iki Paskutinės Vakarienės Mišių pradžios“ (AC, 27–28).

Šeštuoju gavėnios sekmadieniu, kuris vadinamas Viešpaties Kančios (Verbų) sekmadieniu, prasideda Didžioji savaitė. Jos metu ypač prisimename ir pagerbiame Kristaus Kančią, pradedant jo mesijiniu įžengimu į Jeruzalę. Didžiojo ketvirtadienio rytą vyskupas, su savo kunigais koncelebruodamas Mišias, šventina aliejus ir gamina krizmą.

Velykinis tridienis

„Kristus atpirko žmones ir tobulai pagarbino Dievą labiausiai savo velykine paslaptimi, mirtimi sunaikindamas mūsų mirtį ir prisikėlimu grąžindamas mums gyvenimą. Todėl velykinis Kristaus Kančios ir Prisikėlimo tridienis yra visų liturginių metų vainikas. Kas yra sekmadienis savaitėje, tas Velykų iškilmė liturginiuose metuose.

Velykinis Viešpaties Kančios ir Prisikėlimo tridienis prasideda vakarinėmis Didžiojo ketvirtadienio Mišiomis ir baigiasi Velykų sekmadienio Vakarine. Jo centras – Velyknaktis.

Didįjį penktadienį ir, jei įprasta, Didįjį šeštadienį iki Velyknakčio pamaldų visur laikomasi šventojo priešvelykinio pasninko.

Velykų vigilija (Velyknaktis) – ta šventa naktis, kurią Viešpats prisikėlė, – yra „visų šventųjų vigilijų motina“. Joje Bažnyčia budėdama laukia Kristaus prisikėlimo ir sakramentiniu būdu jį jau švenčia. Todėl visos šios šventosios vigilijos pamaldos turi būti atliekamos naktį: arba taip, kad prasidėtų su nakties pradžia, arba kad baigtųsi prieš sekmadienio aušrą“ (AC, 18–21).

PAGALBA

DIENOS puslapyje yra skelbiama visa šiuo metu turima su konkrečios dienos liturgija susijusi informacija.

Pagrindinė SAVAITĖS, MĖNESIO ar METŲ puslapių paskirtis – apžvalga ir navigacija į DIENOS puslapį per linką ant DIENOS skaičiaus.


VĖLIAVĖLĖ su šventimo spalva nurodo PRIVALOMUMĄ

– privaloma (sekmadienis/iškilmė/šventė).

– neprivaloma
(SAVAITĖS, MĖNESIO ar METŲ lentelėse – iškilmė/šventė ar joms tolygios dienos).


ŠVENTIMO PAVADINIMO STILIUS su savo spalva atspindi šventimo RANGĄ

Didžiosiomis
– sekmadieniai, iškilmės;
– ir joms tolygūs liturginiai šventimai.

Mažomis Didžiosiomis
– šventės šiokiadieniais;
– šventėms tolygūs advento, gavėnios ir Kalėdų laiko šiokiadieniai.

Mažosiomis
– privalomi minėjimai;
– eilinio ar kito laiko šiokiadieniai.

Kursyvu
– laisvi minėjimai.

Plačiau apie ženklus ir santrumpas »»