2024-11-22
penktadienis
Bendroji – už sveikatos apsaugos darbuotojus, kurie slaugo ligonius ir senus žmones, ypač vargingesnėse šalyse, kad vyriausybės ir vietos bendruomenės tinkamai remtų jų pastangas.
„Gavėnia skirta pasirengti Velykoms. Todėl gavėnios liturgija tiek Krikštui palaipsniui besiruošiančius katechumenus, tiek Krikštą prisimenančius bei atgailaujančius tikinčiuosius rengia Velykų paslapčiai švęsti. Gavėnia trunka nuo Pelenų trečiadienio iki Paskutinės Vakarienės Mišių pradžios“ (AC, 27–28).
„Kristus atpirko žmones ir tobulai pagarbino Dievą labiausiai savo velykine paslaptimi, mirtimi sunaikindamas mūsų mirtį ir prisikėlimu grąžindamas mums gyvenimą. Todėl velykinis Kristaus Kančios ir Prisikėlimo tridienis yra visų liturginių metų vainikas. Kas yra sekmadienis savaitėje, tas Velykų iškilmė liturginiuose metuose.
Velykinis Viešpaties Kančios ir Prisikėlimo tridienis prasideda vakarinėmis Didžiojo ketvirtadienio Mišiomis ir baigiasi Velykų sekmadienio Vakarine. Jo centras – Velyknaktis.
Didįjį penktadienį ir, jei įprasta, Didįjį šeštadienį iki Velyknakčio pamaldų visur laikomasi šventojo priešvelykinio pasninko.
Velykų vigilija (Velyknaktis) – ta šventa naktis, kurią Viešpats prisikėlė, – yra „visų šventųjų vigilijų motina“. Joje Bažnyčia budėdama laukia Kristaus prisikėlimo ir sakramentiniu būdu jį jau švenčia. Todėl visos šios šventosios vigilijos pamaldos turi būti atliekamos naktį: arba taip, kad prasidėtų su nakties pradžia, arba kad baigtųsi prieš sekmadienio aušrą“ (AC, 18–21).
Didysis Ketvirtadienis
Didžiosios savaitės šiokiadienis [S/2]
Panevėžio vyskupijoje: vyskupo Lino Vodopjanovo OFM konsekravimo (2012 m.) metinės
Skaitiniai Krizmos Mišiose ABC (122)
Iz 61, 1–3a. 6a. 8b–9: Mane yra Viešpats patepęs – pasiuntęs nešti džiugiosios naujienos vargdieniams, jiems duoti džiaugsmo aliejaus
Ps 89, 21–22. 25. 27. P.: Viešpatie, tavo malones giedosiu per amžius.
Apr 1, 5–8: Padarė iš mūsų karaliją bei kunigus Dievui ir Tėvui
† Lk 4, 16–21: Viešpaties Dvasia su manim, nes jis patepė mane
Didysis ketvirtadienis
Didžiojo Tridienio ketvirtadienis (S/1)
Skaitiniai Paskutinės Vakarienės Mišiose *ABC (159)
Iš 12, 1–8. 11–14: Velykų vakarienės nuostatai
Ps 116, 12–13. 15–16ab. 17–18. P.: Laiminimo taurė yra bendravimas Kristaus kraujyje.
1 Kor 11, 23–26: Kada tik valgote ir geriate, jūs skelbiate Viešpaties mirtį
† Jn 13, 1–15: Parodė jiems savo meilę iki galo
Bendroji – už sveikatos apsaugos darbuotojus, kurie slaugo ligonius ir senus žmones, ypač vargingesnėse šalyse, kad vyriausybės ir vietos bendruomenės tinkamai remtų jų pastangas.
„Gavėnia skirta pasirengti Velykoms. Todėl gavėnios liturgija tiek Krikštui palaipsniui besiruošiančius katechumenus, tiek Krikštą prisimenančius bei atgailaujančius tikinčiuosius rengia Velykų paslapčiai švęsti. Gavėnia trunka nuo Pelenų trečiadienio iki Paskutinės Vakarienės Mišių pradžios“ (AC, 27–28).
„Kristus atpirko žmones ir tobulai pagarbino Dievą labiausiai savo velykine paslaptimi, mirtimi sunaikindamas mūsų mirtį ir prisikėlimu grąžindamas mums gyvenimą. Todėl velykinis Kristaus Kančios ir Prisikėlimo tridienis yra visų liturginių metų vainikas. Kas yra sekmadienis savaitėje, tas Velykų iškilmė liturginiuose metuose.
Velykinis Viešpaties Kančios ir Prisikėlimo tridienis prasideda vakarinėmis Didžiojo ketvirtadienio Mišiomis ir baigiasi Velykų sekmadienio Vakarine. Jo centras – Velyknaktis.
Didįjį penktadienį ir, jei įprasta, Didįjį šeštadienį iki Velyknakčio pamaldų visur laikomasi šventojo priešvelykinio pasninko.
Velykų vigilija (Velyknaktis) – ta šventa naktis, kurią Viešpats prisikėlė, – yra „visų šventųjų vigilijų motina“. Joje Bažnyčia budėdama laukia Kristaus prisikėlimo ir sakramentiniu būdu jį jau švenčia. Todėl visos šios šventosios vigilijos pamaldos turi būti atliekamos naktį: arba taip, kad prasidėtų su nakties pradžia, arba kad baigtųsi prieš sekmadienio aušrą“ (AC, 18–21).