Iz 61, 1–3a. 6a. 8b–9 Mane yra Viešpats patepęs – pasiuntęs nešti Džiugiosios
Naujienos vargdieniams, jiems duoti džiaugsmo aliejaus
Skaitinys iš pranašo Izaijo knygos.
Viešpaties Dievo dvasia su manimi, nes Viešpats patepė mane, kad neščiau Gerąją Naujieną vargdieniams. Pasiuntė mane paguosti prislėgtųjų, paskelbti belaisviams laisvės ir atidaryti kalėjimo durų kaliniams. Paskelbti Viešpaties malonės metų, – mūsų Dievo atpildo dienos, paguosti visų liūdinčiųjų. Suteikti liūdintiems Zione vainiką vietoj pelenų, džiugesio aliejaus vietoj gedulo.
O jūs būsite pavadinti Viešpaties kunigais, – sakys jums į akis: „Mūsų Dievo tarnai.“
Atiduosiu jiems atlygį, sudarysiu su jais amžiną sandorą. Jų giminė bus įžymi tarp tautų ir jų palikuonys tarp žmonių. Kas tik juos regės, suvoks, jog tai giminė, kurią Viešpats palaimino.
Tai Dievo žodis.
Ps 88 (89), 21–22. 25 ir 27 (P.: Plg. 2a) P. Viešpatie, amžinai giedosiu apie tavo gerumo malones.
Radau Dovydą, savo tarną, *
patepiau jį šventuoju aliejum;
mano ranka neapleis jo niekad, *
o mano petys jį sustiprins. – P.
Lydės jį mano ištikimybė ir gerumas; *
per mano vardą bus išaukštinta jo galybė.
Jis man sakys: ‘Tu mano Tėvas, *
mano Dievas, uola išganymo mano!’ – P.
Apr 1, 5–8 Padarė iš mūsų karaliją bei kunigus Dievui ir Tėvui
Skaitinys iš Apreiškimo šventajam
apaštalui Jonui.
Malonė ir ramybė jums nuo Jėzaus Kristaus, ištikimojo liudytojo, mirusiųjų pirmgimio, žemės karalių valdovo. Tam, kuris mus myli ir nuplovė savo krauju mūsų nuodėmes, ir padarė iš mūsų karaliją bei kunigus savo Dievui ir Tėvui, – jam šlovė ir galybė per amžių amžius! Amen.
Štai jis ateina su debesimis, ir išvys jį kiekviena akis, net ir tie, kurie jį perdūrė; ir dėl jo raudos visos žemės giminės. Taip, amen!
„Aš esu Alfa ir Omega“, – sako Viešpats Dievas, kuris yra, kuris buvo ir kuris ateis, Visagalis.
Tai Dievo žodis.
Plg. Iz 61, 1 (cit. Lk 4, 18) Viešpaties Dvasia ant manęs,
jis mane siuntė nešti Gerąją Naujieną vargdieniams.
Lk 4, 16–21 Viešpaties Dvasia su manim, nes jis patepė mane
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.
Anuo metu Jėzus parėjo į Nazaretą, kur buvo užaugęs. Šeštadienį, kaip pratęs, nuėjo į sinagogą ir atsistojo skaityti. Jam padavė pranašo Izaijo knygą. Atvyniojęs knygą, jis rado vietą, kur parašyta:
Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau Gerąją Naujieną vargdieniams. Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems – regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti Viešpaties malonės metų.
Užvėręs knygą, Jėzus grąžino ją patarnautojui ir atsisėdo; visų sinagogoje esančių akys buvo įsmeigtos į jį. Ir jis pradėjo jiems kalbėti: „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai.“
Tai Viešpaties žodis.