gegužė
2034
28
birželis
2034
3

Velykų laikas

„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).

Eilinis laikas

Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).

Pagalba

DIENOS puslapyje yra skelbiama visa šiuo metu turima su konkrečios dienos liturgija susijusi informacija.

Pagrindinė SAVAITĖS, MĖNESIO ar METŲ puslapių paskirtis – apžvalga ir navigacija į DIENOS puslapį per linką ant DIENOS skaičiaus.


VĖLIAVĖLĖ su šventimo spalva nurodo PRIVALOMUMĄ

– privaloma (sekmadienis/iškilmė/šventė).

– neprivaloma
(SAVAITĖS, MĖNESIO ar METŲ lentelėse – iškilmė/šventė ar joms tolygios dienos).


ŠVENTIMO PAVADINIMO STILIUS su savo spalva atspindi šventimo RANGĄ

Didžiosiomis
– sekmadieniai, iškilmės;
– ir joms tolygūs liturginiai šventimai.

Mažomis Didžiosiomis
– šventės šiokiadieniais;
– šventėms tolygūs advento, gavėnios ir Kalėdų laiko šiokiadieniai.

Mažosiomis
– privalomi minėjimai;
– eilinio ar kito laiko šiokiadieniai.

Kursyvu
– laisvi minėjimai.

Plačiau apie ženklus ir santrumpas »»

CVelykų laikas 
VIII Velykų sekmadienis

Liturginis šventimo pavadinimasŠventosios Dvasios Atsiuntimas (Sekminės)

Apd 2, 1–11Ps 104, 1ab. 24ac. 29bc–30. 31. 341 Kor 12, 3b–7. 12–13 arba Rom 8, 8–17† Jn 20, 19–23 arba † Jn 14, 15–16. 23b–26

Gegužinės pamaldos Švč. Mergelės Marijos garbei

Liturginiai Mišių skaitiniaiValandų liturgija
CEilinis laikasE2
VIII eilinė savaitė

Švč. Mergelė Marija, Bažnyčios Motina

Pr 3, 9–15. 20 arba Apd 1, 12–14Ps 87, 1–2. 3. 5. 6–7† Jn 19, 25–34

Gegužinės pamaldos Švč. Mergelės Marijos garbei

PRALEIDŽIAMA Šv. Paulius VI, popiežius

Liturginiai Mišių skaitiniaiValandų liturgija

Antradienis

1 Pt 1, 10–16Ps 98, 1. 2–3ab. 3c–4† Mk 10, 28–31

Gegužinės pamaldos Švč. Mergelės Marijos garbei

Liturginiai Mišių skaitiniaiValandų liturgija

Liturginis šventimo pavadinimasŠvč. Mergelės Marijos Apsilankymas

Sof 3, 14–18 arba Rom 12, 9–16bIz 12, 2–3. 4bcd. 5–6† Lk 1, 39–56

Gegužinės pamaldos Švč. Mergelės Marijos garbei

Liturginiai Mišių skaitiniaiValandų liturgija

Liturginis šventimo pavadinimasMūsų Viešpats Jėzus Kristus, Aukščiausiasis ir Amžinasis Kunigas

Iz 6, 1–4. 8 arba Žyd 2, 10–18Ps 23, 2–3. 5. 6† Jn 17, 1–2. 9. 14–26

Birželinės pamaldos Švč. Jėzaus Širdies garbei

PRALEIDŽIAMA Šv. Justinas, kankinys

Liturginiai Mišių skaitiniaiValandų liturgija

Penktadienis

1 Pt 4, 7–13Ps 96, 10. 11–12. 13† Mk 11, 11–25

Birželinės pamaldos Švč. Jėzaus Širdies garbei
Pirmasis mėnesio penktadienis

ARBA Šv. Marcelinas ir Petras, kankiniai

Liturginiai Mišių skaitiniaiValandų liturgija

Šv. Karolis Luanga ir jo draugai, kankiniai

Jud 1, 17. 20b–25Ps 63, 2. 3–4. 5–6† Mk 11, 27–33

Birželinės pamaldos Švč. Jėzaus Širdies garbei
Pirmasis mėnesio šeštadienis

Liturginiai Mišių skaitiniaiValandų liturgija

Velykų laikas

„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).

Eilinis laikas

Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).

PAGALBA

DIENOS puslapyje yra skelbiama visa šiuo metu turima su konkrečios dienos liturgija susijusi informacija.

Pagrindinė SAVAITĖS, MĖNESIO ar METŲ puslapių paskirtis – apžvalga ir navigacija į DIENOS puslapį per linką ant DIENOS skaičiaus.


VĖLIAVĖLĖ su šventimo spalva nurodo PRIVALOMUMĄ

– privaloma (sekmadienis/iškilmė/šventė).

– neprivaloma
(SAVAITĖS, MĖNESIO ar METŲ lentelėse – iškilmė/šventė ar joms tolygios dienos).


ŠVENTIMO PAVADINIMO STILIUS su savo spalva atspindi šventimo RANGĄ

Didžiosiomis
– sekmadieniai, iškilmės;
– ir joms tolygūs liturginiai šventimai.

Mažomis Didžiosiomis
– šventės šiokiadieniais;
– šventėms tolygūs advento, gavėnios ir Kalėdų laiko šiokiadieniai.

Mažosiomis
– privalomi minėjimai;
– eilinio ar kito laiko šiokiadieniai.

Kursyvu
– laisvi minėjimai.

Plačiau apie ženklus ir santrumpas »»