Pirmasis skaitinys (Pr 3, 9–15. 20 || plg. Š 293, nr. 27)
Visų gyvųjų motina

I š  P r a d ž i o s  k n y g o s

    [Kai žmogus buvo valgęs vaisių nuo medžio,] Viešpats Dievas pašaukė jį ir paklausė: „Kur tu esi?“ Jis atsiliepė: „Išgirdau tavo garsą sode ir nusigandau, nes buvau nuogas, todėl pasislėpiau“. {Dievas} jo klausė: „Kas gi tau pasakė, kad tu nuogas? Ar valgei vaisių nuo medžio, kurio vaisių buvau tau įsakęs nevalgyti?“ Žmogus atsakė: „Moteris, kurią tu man davei buti su manimi, man davė vaisių nuo to medžio, aš ir valgiau“. Viešpats Dievas kreipėsi į moterį: „Kodėl tu taip padarei?“ Moteris atsakė: „Žaltys mane apgavo, aš ir valgiau“. Viešpats Dievas tarė žalčiui: „Kadangi tu taip padarei, esi prakeiktas tarp visų gyvulių ir tarp visų žvėrių. Ant pilvo šliaužiosi ir dulkes ėsi visas savo gyvenimo dienas. Aš sukelsiu priešiškumą tarp tavęs ir moters, tarp tavo palikuonių ir jos palikuonių; jis kirs tau per galvą, o tu kirsi jam į kulną“.
     Žmogus pavadino savo žmoną Eva, nes ji buvo visų gyvųjų motina.

T a i  D i e v o  ž o d i s.

Arba

Pirmasis skaitinys (Apd 1, 12–14 || plg. Š 308 , nr. 38)
Jie ištvermingai ir vieningai atsidėjo maldai kartu su Jėzaus motina Marija

I Š  A p a š t a l ų  d a r b ų.

     [Kai Jėzus buvo paimtas į dangų,] apaštalai sugrįžo į Jeruzalę iš vadinamojo Alyvų kalno, buvusio netoliese – kiek leidžiama nueiti šabo dieną.
     Parėję jie susirinko aukštutiniame kambaryje, kur buvo apsistoję. Ten buvo Petras ir Jonas, Jokūbas ir Andriejus, Pilypas ir Tomas, Baltramiejus ir Matas, Alfiejaus sūnus Jokūbas, Simonas Uolusis ir Judas, Jokūbo brolis. Jie visi ištvermingai ir vieningai atsidėjo maldai kartu su moterimis ir Jėzaus motina Marija bei jo broliais.

T a i  D i e v o  ž o d i s.

Atliepiamoji psalmė (Ps 86 (87), 1–2. 3 ir 5. 6–7)

P. . Klausykis, Dievo mieste, nuostabiųjų dalykų,
kuriuos jis apie tave byloja.

Ant šventojo kalno stovi jo įkurtas miestas;
Viešpats Ziono vartus labiau pamilo
negu kitas buveines Jokūbo žemėj. – P.

Klausykis, Dievo mieste, nuostabiųjų dalykų,
kuriuos jis apie tave byloja:
„Visos tautos jame užgimusios,
nes pats Aukščiausiasis jį įkurė“. – P.

Viešpats įrašys tautų knygoj:
„Ši tauta tenai gimė“.
Ir giedos visi, šokdami iškilmių šokį:
„Tavyje mano šaknys“. – P.

Posmelis prieš evangeliją

P.  Aleliuja. – O laimingoji Mergele, pagimdžiusi Viešpatį;
            o palaimintoji Bažnyčios Motina,
            sauganti mumyse tavo Sūnaus Jėzaus Kristaus Dvasią! – P. Aleliuja.

Evangelija (Jn 19, 25–34)
Štai tavo sūnus. Štai tavo motina.

+ P a s i k l a u s y k i t e  š v en t o s i o s  E v a n g e l i j o s  p a g a l  J o n ą

       Anuo metu prie Jėzaus kryžiaus stovėjo jo motina, jo motinos sesuo, Marija Klopienė ir Marija Magdalietė. Pamatęs stovinčius motiną ir mylimąjį mokinį, Jėzus tarė motinai: „Moterie, štai tavo sūnus!“ Paskui tarė mokiniui: „Štai tavo motina!“ Ir nuo tos valandos mokinys pasiėmė ją pas save.
    Tada, žinodamas, jog viskas įvykdyta, ir kad išsipildytų Raštas, Jėzus tarė: „Trokštu!“.
    Tenai stovėjo indas, pilnas perrūgusio vyno. Jie pakėlė ant yzopo vytelės kempinę, pamirkytą vyne, ir prinešė prie jo lūpų. Paragavęs to vyno, Jėzus tarė: „atlikta!“ Ir, nuleidęs galvą, atidavė dvasią.
    Kadangi buvo Prisirengimo diena ir žydai nenorėjo, kad kūnai liktų ant kryžiaus per šabą, – nes tas šabas buvo didelės šventės diena, – jie prašė Pilotą, kad nukryžiuotiesiems būtų sulaužyti blauzdikauliai ir kūnai nuimti. Tad atėjo kareiviai ir sulaužė blauzdas vienam ir antram, kurie buvo su juo nukryžiuoti. Priėję prie Jėzaus ir pamatę, kad jis jau miręs, jie nebelaužė jam blauzdų, tik vienas kareivis ietimi perdūrė jam šoną, ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens.

G i r d ė j o t e  V i e š p a t i e s  ž o d į.