ŠIANDIEN:
2024-11-24
sekmadienis
Šventė/šventasis
Šv. Juozapatas (Jonas Kuncevičius) (1580–1623)
Šv. Juozapatas (Jonas Kuncevičius) gimė 1580 m. Ukrainoje, stačiatikių šeimoje. Nuo 13 metų gyveno, dirbo ir mokėsi Vilniuje. 1604 m. perėjęs į Rytų apeigų katalikų (unitų) Bažnyčią įstojo į Švč. Trejybės vienuolyną Vilniuje, jam buvo suteiktas Juozapato vardas. Buvo veiklus pamokslininkas, kviečiantis atsiskyrusius brolius atkurti vienybę su Romos Bažnyčia. Vėliau tapo Polocko arkivyskupu, 1623 m. buvo barbariškai nužudytas. 1867 m. paskelbtas šventuoju. Šv. Juozapato relikvijos 1623–1705 m. buvo Polocke, o 1705– 1916 m. – dabartinės Lenkijos Biała Podlaska mieste (po Unijos likvidavimo 1873 m. iš bažnyčios perneštos ir paslėptos rūsyje), 1916 m. bazilijonų iš Ukrainos atrastos ir atgabentos į Vieną. 1917–1949 m. buvo Vienoje (dėl nesaugumo 1944 m. jos iš ukrainiečių graikų apeigų katalikų Šv. Barboros bažnyčios buvo perneštos ir paslėptos Šv. Roko Romos katalikų bažnyčioje, o po to – Šv. Stepono katedroje). Relikvijomis susidomėjo Apaštališkojo Sosto atstovai ir, gavus pop. Pijaus XII leidimą, jos 1949 m. amerikiečių kariniu lėktuvu buvo atvežtos į Romą, kur buvo laikomos vienoje Vatikano koplyčių, kol 1963 m. buvo padėtos Šv. Bazilijaus Didžiojo altoriuje Šv. Petro bazilikoje.
Eilinis laikas
Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).
Šv. Juozapatas, vyskupas, kankinys
Privalomas minėjimas (M/10)
Fm 7–20: Turėk jį jau ne kaip vergą, o kaip mylimą brolį
Ps 146, 7. 8–9a. 9bc–10. P.: Laimingas, kurį Dievas palaiko.
† Lk 17, 20–25: Dievo karalystė jau yra tarp jūsų
Valandų liturgija minėjimo
[Psalmyno IV savaitė]
Šventė/šventasis
Šv. Juozapatas (Jonas Kuncevičius) (1580–1623)
Šv. Juozapatas (Jonas Kuncevičius) gimė 1580 m. Ukrainoje, stačiatikių šeimoje. Nuo 13 metų gyveno, dirbo ir mokėsi Vilniuje. 1604 m. perėjęs į Rytų apeigų katalikų (unitų) Bažnyčią įstojo į Švč. Trejybės vienuolyną Vilniuje, jam buvo suteiktas Juozapato vardas. Buvo veiklus pamokslininkas, kviečiantis atsiskyrusius brolius atkurti vienybę su Romos Bažnyčia. Vėliau tapo Polocko arkivyskupu, 1623 m. buvo barbariškai nužudytas. 1867 m. paskelbtas šventuoju. Šv. Juozapato relikvijos 1623–1705 m. buvo Polocke, o 1705– 1916 m. – dabartinės Lenkijos Biała Podlaska mieste (po Unijos likvidavimo 1873 m. iš bažnyčios perneštos ir paslėptos rūsyje), 1916 m. bazilijonų iš Ukrainos atrastos ir atgabentos į Vieną. 1917–1949 m. buvo Vienoje (dėl nesaugumo 1944 m. jos iš ukrainiečių graikų apeigų katalikų Šv. Barboros bažnyčios buvo perneštos ir paslėptos Šv. Roko Romos katalikų bažnyčioje, o po to – Šv. Stepono katedroje). Relikvijomis susidomėjo Apaštališkojo Sosto atstovai ir, gavus pop. Pijaus XII leidimą, jos 1949 m. amerikiečių kariniu lėktuvu buvo atvežtos į Romą, kur buvo laikomos vienoje Vatikano koplyčių, kol 1963 m. buvo padėtos Šv. Bazilijaus Didžiojo altoriuje Šv. Petro bazilikoje.
Eilinis laikas
Plačiau
Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).