XXXII eilinė
savaitė
Ketvirtadienis
Pirmasis skaitinys (Fm 720)
Aš turėjau daug džiaugsmo ir paguodos iš tavo meilės, nes
tu, brolau, atgaivinai šventųjų širdis.
Nors turiu Kristuje pilną teisę tau liepti, bet verčiau prašau
vardan meilės toks, koks esu: aš, Paulius, senas žmogus, o šiuo metu ir Kristaus
Jėzaus kalinys, prašau tave už savo vaiką, kurio tėvu tapau, būdamas surakintas,
už Onezimą. Seniau jis buvo tau nenaudingas, o dabar ir tau, ir man naudingas.
Aš tau siunčiu jį kaip savo širdį. Aš norėjau jį pasilaikyti, kad jis tavo vietoje
man patarnautų, kol esu kalinamas dėl Evangelijos, tačiau be tavo sutikimo nenorėjau
nieko daryti, kad tavo geras darbas būtų atliktas laisva valia, o ne tarytum
iš prievartos.
Galbūt jis tam ir buvo laikinai atskirtas nuo tavęs, kad
galėtum jį turėti amžinai, jau ne kaip vergą, o daugiau kaip mylimą brolį.
Jis ypač brolis man, o juo labiau tau, ir kaip žmogus, ir kaip krikščionis.
Tad jeigu laikai mane bičiuliu, priimk jį kaip mane. O jeigu jis yra tau padaręs
skriaudą ar turi skolos, įrašyk tai į mano sąskaitą!
Aš, Paulius, rašau savo ranka: aš apmokėsiu, kad nepridurčiau,
jog ir pats save esi man skolingas. Taip, brolau, aš norėčiau pasinaudoti tavimi
Viešpatyje: atgaivink mano širdį Kristuje!
Atliepiamoji psalmė (Ps 145, 710)
P. Laimingas, kurį Dievas palaiko.
Akliesiems šviesą Viešpats grąžina,
klumpantiems padeda Viešpats vėl atsistoti,
myli Viešpats žmones teisingus.
Viešpats sergi svetimšalio žingsnį. P.
Našlaitį, našlę globoja,
o nedoriesiems užkerta kelią.
Viešpats yra amžių Valdovas, jis tavo Dievas, Sione!
Jis kartų kartoms viešpatauja. P.
P. Aleliuja. Aš esu vynmedis, o jūs šakelės, sako Viešpats.
Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių. P. Aleliuja.
Evangelija (Lk 17, 2025)
Fariziejų paklaustas, kada ateis Dievo karalystė, Jėzus
paaiškino: Dievo karalystė ateina nepastebimai. Ir niekas nepasakys: 'Štai
ji čia arba ten!' Nes Dievo karalystė jau yra tarp jūsų.
Jis tarė mokiniams: Ateis dienos, kai jūs geisite išvysti
bent vieną vienintelę Žmogaus Sūnaus dieną, ir nepamatysite. Jums sakys: 'Štai
jis čia! Štai ten!' Neikite ir nebėkite paskui juos! Kaip tvykstelėjęs žaibas
nušviečia viską nuo vieno dangaus pakraščio iki kito, taip savo dieną pasirodys
ir Žmogaus Sūnus.
Bet pirmiau jam reikės daug iškentėti ir būti šios kartos
atmestam.