VIII eilinė savaitė
Šaštadienis

Pirmasis skaitinys (Jud 1, 17. 20b–25)

    Mylimieji, prisiminkite žodžius, kurie seniau buvo paskelbti mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus apaštalų.
    Statykite save ant savo švenčiausiojo tikėjimo! Melskitės Šventojoje Dvasioje! Išsilaikykite Dievo meilėje, laukdami mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus gailestingumo amžinajam gyvenimui. Vienus, kurie abejoja, mėginkite įtikinti; kitus gelbėkite, traukdami iš ugnies, vėl kitų pasigailėkite su baime, bodėdamiesi net jų kūnu suteršto drabužio
    Tam, kuris gali apsaugoti jus nupuolimo ir savo šlovės akivaizdon pastatyti nesuteptus ir džiaugsmingus, vieninteliam Dievui, mūsų Gelbėtojui, per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų tebūna šlovė, didybė, galybė ir valdžia prieš visus amžius ir dabar, ir visais amžių amžiais! Amen.

Atliepiamoji psalmė (Ps 62, 2–6)

P. Ilgis tavęs mano siela,Viešpats, mano Dieve.

O Dieve, – tik tu mano Dievas,
nuoširdžiai tavęs ieškau.
Ilgis tavęs mano siela,
trokšta tavęs ir mano kūnas,
kaip ištroškus dykynė, be vandenio žemė. – P.

Šventykloj apie tave aš svajoju:
malonu man matyti tavo galią, tavo didybę.
Už gyvastį tavo malonė brangesnė, –
šlovins tave mano lūpos. – P.

Girsiu tave, kol gyvensiu,
savo rankas į tave tiesiu.
Pertekusi džiugesio bus mano siela,
mano lūpos žavėsis, teikdamos šlovę. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Kol 3, 16a, 17c)

P. Aleliuja. – Kristaus žodis tegyvuoja jumyse vaisingai.
                     Per Kristų dėkokite Dievui Tėvui. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mk 11, 27–33)

     Jėzus ir mokiniai vėl sugrįžta į Jeruzalę. Jėzui vaikščiojant po šventyklą, prie jo prieina aukštųjų kunigų, Rašto aiškintojų ir seniūnų ir klausia: „Kokią teisę turi taip daryti? Kas tau davė galią tai daryti?“
    Jėzus jiems atsakė: „Aš taipogi noriu paklausti jus vieno dalyko, o jūs atsakykite man, tada ir aš jums atsakysiu, kokia galia tai darau. Jono krikštas buvo iš dangaus ar iš žmonių? Atsakykite man!“
    Tie pradėjo tartis: „Jei pasakysime – iš dangaus, tai jis mus klaus: 'Kodėl tada juo netikėjote?' Pasakytume – iš žmonių…“ Bet jie bijojo liaudies, nes visi buvo įsitikinę, kad Jonas tikrai buvo pranašas. Todėl jie atsakė Jėzui: „Mes nežinome“.
    Tada Jėzus tarė: „Tai ir aš jums nesakysiu, kokia galia tai darau“.