Popiežiaus intencijos

Bendroji – kad kuo plačiau skleistųsi nesmurtinė kultūra ir tiek valstybės, tiek atskiri piliečiai vis rečiau griebtųsi ginklų.

Gavėnia       

„Gavėnia skirta pasirengti Velykoms. Todėl gavėnios liturgija tiek Krikštui palaipsniui besiruošiančius katechumenus, tiek Krikštą prisimenančius bei atgailaujančius tikinčiuosius rengia Velykų paslapčiai švęsti. Gavėnia trunka nuo Pelenų trečiadienio iki Paskutinės Vakarienės Mišių pradžios“ (AC, 27–28).

Šeštuoju gavėnios sekmadieniu, kuris vadinamas Viešpaties Kančios (Verbų) sekmadieniu, prasideda Didžioji savaitė. Jos metu ypač prisimename ir pagerbiame Kristaus Kančią, pradedant jo mesijiniu įžengimu į Jeruzalę. Didžiojo ketvirtadienio rytą vyskupas, su savo kunigais koncelebruodamas Mišias, šventina aliejus ir gamina krizmą.

Velykinis tridienis

„Kristus atpirko žmones ir tobulai pagarbino Dievą labiausiai savo velykine paslaptimi, mirtimi sunaikindamas mūsų mirtį ir prisikėlimu grąžindamas mums gyvenimą. Todėl velykinis Kristaus Kančios ir Prisikėlimo tridienis yra visų liturginių metų vainikas. Kas yra sekmadienis savaitėje, tas Velykų iškilmė liturginiuose metuose.

Velykinis Viešpaties Kančios ir Prisikėlimo tridienis prasideda vakarinėmis Didžiojo ketvirtadienio Mišiomis ir baigiasi Velykų sekmadienio Vakarine. Jo centras – Velyknaktis.

Didįjį penktadienį ir, jei įprasta, Didįjį šeštadienį iki Velyknakčio pamaldų visur laikomasi šventojo priešvelykinio pasninko.

Velykų vigilija (Velyknaktis) – ta šventa naktis, kurią Viešpats prisikėlė, – yra „visų šventųjų vigilijų motina“. Joje Bažnyčia budėdama laukia Kristaus prisikėlimo ir sakramentiniu būdu jį jau švenčia. Todėl visos šios šventosios vigilijos pamaldos turi būti atliekamos naktį: arba taip, kad prasidėtų su nakties pradžia, arba kad baigtųsi prieš sekmadienio aušrą“ (AC, 18–21).

Velykų laikas

„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).

Pirmosios aštuonios Velykų laiko dienos sudaro Velykų aštuondienį ir švenčiamos kaip Viešpaties iškilmės.

Pagalba

DIENOS puslapyje yra skelbiama visa šiuo metu turima su konkrečios dienos liturgija susijusi informacija.

Pagrindinė SAVAITĖS, MĖNESIO ar METŲ puslapių paskirtis – apžvalga ir navigacija į DIENOS puslapį per linką ant DIENOS skaičiaus.

VĖLIAVĖLĖ su šventimo spalva nurodo PRIVALOMUMĄ

– privaloma (sekmadienis/iškilmė/šventė).

– neprivaloma
(SAVAITĖS, MĖNESIO ar METŲ lentelėse – iškilmė/šventė ar joms tolygios dienos).

ŠVENTIMO PAVADINIMO STILIUS su savo spalva atspindi šventimo RANGĄ

Didžiosiomis
– sekmadieniai, iškilmės;
– ir joms tolygūs liturginiai šventimai.

Mažomis Didžiosiomis
– šventės šiokiadieniais;
– šventėms tolygūs advento, gavėnios ir Kalėdų laiko šiokiadieniai.

Mažosiomis
– privalomi minėjimai;
– eilinio ar kito laiko šiokiadieniai.

Kursyvu
– laisvi minėjimai.

Plačiau apie ženklus ir santrumpas »»