2023
BALANDIS
sekmadienis
23

Popiežiaus intencijos šį mėnesį

Bendroji – kad kuo plačiau skleistųsi nesmurtinė kultūra ir tiek valstybės, tiek atskiri piliečiai vis rečiau griebtųsi ginklų.

Šventė/šventasis

Šv. Jurgis

Šv. Jurgis Rytuose jau VII a. buvo labiausiai gerbiamas šventasis iš visų vad. kareivių kankinių. Viduramžiais Jurgis, dėl legendos, padariusios jį riteriu (jau X a. vaizduojamas karinėse vėliavose), tampa ne tik riterių globėju, bet taip pat raitelių, kareivių, šaulių ir pagaliau ūkininkų bei gyvulių (dėl vardo etimologinės reikšmės, iš gr. georgos – žemdirbys) globėju.

Velykų laikas

„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).

A Velykų laikas  
III Velykų savaitė
Liturginis šventimo pavadinimas

III Velykų sekmadienis

Velykų laiko sekmadienis (S/2)

Skaitiniai *ABC (199)

Apd 2, 14. 22–33: Buvo neįmanoma, kad mirtis jam viešpatautų

Ps 16, 1–2a. 5. 7–8. 9–10. 11. P.: Viešpatie, tu parodysi man taką, kuris į gyvenimą veda. / Aleliuja.

1 Pt 1, 17–21: Esame atpirkti brangiuoju Kristaus, tarsi nekaltojo Avinėlio, krauju

† Lk 24, 13–35: Jie pažino Jėzų, kai jis laužė duoną

Valandų liturgija

Psalmyno III savaitė

Praleidžiama

Popiežiaus intencijos šį mėnesį

Bendroji – kad kuo plačiau skleistųsi nesmurtinė kultūra ir tiek valstybės, tiek atskiri piliečiai vis rečiau griebtųsi ginklų.

Šventė/šventasis

Šv. Jurgis

Šv. Jurgis Rytuose jau VII a. buvo labiausiai gerbiamas šventasis iš visų vad. kareivių kankinių. Viduramžiais Jurgis, dėl legendos, padariusios jį riteriu (jau X a. vaizduojamas karinėse vėliavose), tampa ne tik riterių globėju, bet taip pat raitelių, kareivių, šaulių ir pagaliau ūkininkų bei gyvulių (dėl vardo etimologinės reikšmės, iš gr. georgos – žemdirbys) globėju.

Velykų laikas

„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).