2024-11-08
penktadienis
Bendroji – kad kuo plačiau skleistųsi nesmurtinė kultūra ir tiek valstybės, tiek atskiri piliečiai vis rečiau griebtųsi ginklų.
Šv. Fidelis Sigmaringietis (1577–1622)
Šv. Fidelis Sigmaringietis (1577–1622) (arba Markas Rėjus) gimė Sigmaringene, Prūsijoje; studijavo Friburge teisę. Būdamas studentu dažnai lankydavo vargšus ir padėdavo sprendžiant jų bylas, net jei jie ir neturėdavo pinigų. Dėl to buvo pramintas „vargšų advokatu“. Baigęs mokslus dirbo advokatu Elzase, bet nusivylė savo kolegų veikla. 1612 m., sekdamas savo brolio, tapusio vienuoliu pėdomis, įstojo į kapucinus ir pasirinko Fidelio vardą, kuris reiškia „ištikimas“. Po kurio laiko kartu su 8 kitais misionieriais buvo išsiųstas į Grizono tvirtovę Šveicarijoje, kur Katalikų Bažnyčia turėjo nemažai priešų. Mirė kankinio mirtimi. Jis buvo kanonizuotas pop. Benedikto XIV.
„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).
Trečiadienis
Velykų laiko šiokiadienis [M/13]
Apd 8, 1b–8: Keliaudami skelbė džiaugsmingąją naujieną
Ps 66, 1–3a. 4–5. 6–7a. P.: Visi pasaulio kraštai, sveikinkit Dievą. / Aleliuja.
† Jn 6, 35–40: Tokia mano Tėvo valia, kad kiekvienas, kuris regi Sūnų, turėtų amžinąjį gyvenimą
Šv. Fidelis Sigmaringietis, kunigas, kankinys
Laisvas minėjimas (m/12)
Bendroji – kad kuo plačiau skleistųsi nesmurtinė kultūra ir tiek valstybės, tiek atskiri piliečiai vis rečiau griebtųsi ginklų.
Šv. Fidelis Sigmaringietis (1577–1622)
Šv. Fidelis Sigmaringietis (1577–1622) (arba Markas Rėjus) gimė Sigmaringene, Prūsijoje; studijavo Friburge teisę. Būdamas studentu dažnai lankydavo vargšus ir padėdavo sprendžiant jų bylas, net jei jie ir neturėdavo pinigų. Dėl to buvo pramintas „vargšų advokatu“. Baigęs mokslus dirbo advokatu Elzase, bet nusivylė savo kolegų veikla. 1612 m., sekdamas savo brolio, tapusio vienuoliu pėdomis, įstojo į kapucinus ir pasirinko Fidelio vardą, kuris reiškia „ištikimas“. Po kurio laiko kartu su 8 kitais misionieriais buvo išsiųstas į Grizono tvirtovę Šveicarijoje, kur Katalikų Bažnyčia turėjo nemažai priešų. Mirė kankinio mirtimi. Jis buvo kanonizuotas pop. Benedikto XIV.
„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).