Meldžiamės, kad asmenys, atsakingi už ekonomikos planavimą ir valdymą, turėtų drąsos atsisakyti atmetimo ekonomikos ir sugebėtų atverti naujus kelius.
„Kristus atpirko žmones ir tobulai pagarbino Dievą labiausiai savo velykine paslaptimi, mirtimi sunaikindamas mūsų mirtį ir prisikėlimu grąžindamas mums gyvenimą. Todėl velykinis Kristaus Kančios ir Prisikėlimo tridienis yra visų liturginių metų vainikas. Kas yra sekmadienis savaitėje, tas Velykų iškilmė liturginiuose metuose.
Velykinis Viešpaties Kančios ir Prisikėlimo tridienis prasideda vakarinėmis Didžiojo ketvirtadienio Mišiomis ir baigiasi Velykų sekmadienio Vakarine. Jo centras – Velyknaktis.
Didįjį penktadienį ir, jei įprasta, Didįjį šeštadienį iki Velyknakčio pamaldų visur laikomasi šventojo priešvelykinio pasninko.
Velykų vigilija (Velyknaktis) – ta šventa naktis, kurią Viešpats prisikėlė, – yra „visų šventųjų vigilijų motina“. Joje Bažnyčia budėdama laukia Kristaus prisikėlimo ir sakramentiniu būdu jį jau švenčia. Todėl visos šios šventosios vigilijos pamaldos turi būti atliekamos naktį: arba taip, kad prasidėtų su nakties pradžia, arba kad baigtųsi prieš sekmadienio aušrą“ (AC, 18–21).
„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).
Pirmosios aštuonios Velykų laiko dienos sudaro Velykų aštuondienį ir švenčiamos kaip Viešpaties iškilmės.
DIENOS puslapyje yra skelbiama visa šiuo metu turima su konkrečios dienos liturgija susijusi informacija.
Pagrindinė SAVAITĖS, MĖNESIO ar METŲ puslapių paskirtis – apžvalga ir navigacija į DIENOS puslapį per linką ant DIENOS skaičiaus.
– privaloma (sekmadienis/iškilmė/šventė).
– neprivaloma
(SAVAITĖS, MĖNESIO ar METŲ lentelėse – iškilmė/šventė ar joms tolygios dienos).
Didžiosiomis
– sekmadieniai, iškilmės;
– ir joms tolygūs liturginiai šventimai.
Mažomis Didžiosiomis
– šventės šiokiadieniais;
– šventėms tolygūs advento, gavėnios ir Kalėdų laiko šiokiadieniai.
Mažosiomis
– privalomi minėjimai;
– eilinio ar kito laiko šiokiadieniai.
Kursyvu
– laisvi minėjimai.
Viešpaties Jėzaus Kristaus Prisikėlimas (Velykos)
Iškilmė (S/1)
Velykų antroji diena
Velykų aštuondienio šiokiadienis (S/2)
PRALEIDŽIAMA Šv. Pranciškus Paulietis, atsiskyrėlis
Velykų trečioji diena
Velykų aštuondienio šiokiadienis (S/2)
Velykų ketvirtoji diena
Velykų aštuondienio šiokiadienis (S/2)
PRALEIDŽIAMA Šv. Izidorius, vyskupas, Bažnyčios mokytojas
Velykų penktoji diena
Velykų aštuondienio šiokiadienis (S/2)
PRALEIDŽIAMA Šv. Vincentas Fereras, kunigas
Velykų šeštoji diena
Velykų aštuondienio šiokiadienis (S/2)
Pirmasis mėnesio penktadienis
Velykų septintoji diena
Velykų aštuondienio šiokiadienis (S/2)
Pirmasis mėnesio šeštadienis
PRALEIDŽIAMA Šv. Jonas Salietis, kunigas
II Velykų sekmadienis – Atvelykis
(Dievo Gailestingumo sekmadienis)
Velykų laiko sekmadienis (S/2)
Viešpaties Apreiškimas Švč. Mergelei Marijai
Iškilmė (S/3)
Antradienis
Velykų laiko šiokiadienis [M/13]
Šv. Stanislovas, vyskupas, kankinys
Privalomas minėjimas (M/10)
Ketvirtadienis
Velykų laiko šiokiadienis [M/13]
Penktadienis
Velykų laiko šiokiadienis [M/13]
ARBA Šv. Martynas I, popiežius, kankinys
Šeštadienis
Velykų laiko šiokiadienis [M/13]
Panevėžio vyskupijoje: vyskupo Lino Vodopjanovo OFM konsekravimo (2012 m.) metinės
III Velykų sekmadienis
Velykų laiko sekmadienis (S/2)
Pirmadienis
Velykų laiko šiokiadienis [M/13]
Antradienis
Velykų laiko šiokiadienis [M/13]
Trečiadienis
Velykų laiko šiokiadienis [M/13]
Ketvirtadienis
Velykų laiko šiokiadienis [M/13]
Penktadienis
Velykų laiko šiokiadienis [M/13]
Šeštadienis
Velykų laiko šiokiadienis [M/13]
ARBA Šv. Anzelmas, vyskupas, Bažnyčios mokytojas
IV Velykų sekmadienis
Velykų laiko sekmadienis (S/2)
Pasaulinė maldos už dvasinius pašaukimus diena
Šv. Jurgis, kankinys, antrasis Lietuvos globėjas
Privalomas minėjimas (M/11a)
Šv. Adalbertas (Vaitiekus), vyskupas, kankinys
Privalomas minėjimas (M/11b)
Šv. Morkus, evangelistas
Šventė (F/7)
Maldavimų pamaldos prašant Dievą taikos, sveikatos ir derliaus
Ketvirtadienis
Velykų laiko šiokiadienis [M/13]
ARBA Šv. Fidelis Sigmaringietis, kunigas, kankinys
Penktadienis
Velykų laiko sekmadienis [M/13]
Šeštadienis
Velykų laiko šiokiadienis [M/13]
ARBA Šv. Petras Šanelis, kunigas, kankinys
ARBA Šv. Liudvikas Marija Grinjonas Monforietis, kunigas
Meldžiamės, kad asmenys, atsakingi už ekonomikos planavimą ir valdymą, turėtų drąsos atsisakyti atmetimo ekonomikos ir sugebėtų atverti naujus kelius.
„Kristus atpirko žmones ir tobulai pagarbino Dievą labiausiai savo velykine paslaptimi, mirtimi sunaikindamas mūsų mirtį ir prisikėlimu grąžindamas mums gyvenimą. Todėl velykinis Kristaus Kančios ir Prisikėlimo tridienis yra visų liturginių metų vainikas. Kas yra sekmadienis savaitėje, tas Velykų iškilmė liturginiuose metuose.
Velykinis Viešpaties Kančios ir Prisikėlimo tridienis prasideda vakarinėmis Didžiojo ketvirtadienio Mišiomis ir baigiasi Velykų sekmadienio Vakarine. Jo centras – Velyknaktis.
Didįjį penktadienį ir, jei įprasta, Didįjį šeštadienį iki Velyknakčio pamaldų visur laikomasi šventojo priešvelykinio pasninko.
Velykų vigilija (Velyknaktis) – ta šventa naktis, kurią Viešpats prisikėlė, – yra „visų šventųjų vigilijų motina“. Joje Bažnyčia budėdama laukia Kristaus prisikėlimo ir sakramentiniu būdu jį jau švenčia. Todėl visos šios šventosios vigilijos pamaldos turi būti atliekamos naktį: arba taip, kad prasidėtų su nakties pradžia, arba kad baigtųsi prieš sekmadienio aušrą“ (AC, 18–21).
„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).
Pirmosios aštuonios Velykų laiko dienos sudaro Velykų aštuondienį ir švenčiamos kaip Viešpaties iškilmės.
DIENOS puslapyje yra skelbiama visa šiuo metu turima su konkrečios dienos liturgija susijusi informacija.
Pagrindinė SAVAITĖS, MĖNESIO ar METŲ puslapių paskirtis – apžvalga ir navigacija į DIENOS puslapį per linką ant DIENOS skaičiaus.
– privaloma (sekmadienis/iškilmė/šventė).
– neprivaloma
(SAVAITĖS, MĖNESIO ar METŲ lentelėse – iškilmė/šventė ar joms tolygios dienos).
Didžiosiomis
– sekmadieniai, iškilmės;
– ir joms tolygūs liturginiai šventimai.
Mažomis Didžiosiomis
– šventės šiokiadieniais;
– šventėms tolygūs advento, gavėnios ir Kalėdų laiko šiokiadieniai.
Mažosiomis
– privalomi minėjimai;
– eilinio ar kito laiko šiokiadieniai.
Kursyvu
– laisvi minėjimai.