2024-11-23
šeštadienis
Meldžiamės, kad asmenys, atsakingi už ekonomikos planavimą ir valdymą, turėtų drąsos atsisakyti atmetimo ekonomikos ir sugebėtų atverti naujus kelius.
Šv. Anzelmas gyveno 1033–1109 m. Gimė turtingoje šeimoje. Tėvas – pasaulietiškų pramogų mėgėjas, motina – labai religinga. Saugodama nuo blogos tėvo įtakos, sūnų atidavė auklėti benediktinams. Buvo gabus mokslui; sparčiai žengė ir dvasinio tobulėjimo keliu, tad buvo autoritetas kitiems vienuoliams; išrinktas vyresniuoju, vėliau tapo abatu. Daugelį žavėjo ne tik jo išsimokslinimas, bet ir įtaigus žodis, pagarbus bendravimas su ganomaisiais.
„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).
Šeštadienis
Velykų laiko šiokiadienis [M/13]
Apd 9, 31–42: Bažnyčia vis augo, Šventosios Dvasios globojama
Ps 116, 12–13. 14–15. 16–17. P.: Kuo gi aš Viešpačiui atsidėkosiu už visa gera, ką man padarė? / Aleliuja.
† Jn 6, 60–69: Pas ką mes eisime? Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius
Šv. Anzelmas, vyskupas, Bažnyčios mokytojas
Laisvas minėjimas (m/12)
Meldžiamės, kad asmenys, atsakingi už ekonomikos planavimą ir valdymą, turėtų drąsos atsisakyti atmetimo ekonomikos ir sugebėtų atverti naujus kelius.
Šv. Anzelmas gyveno 1033–1109 m. Gimė turtingoje šeimoje. Tėvas – pasaulietiškų pramogų mėgėjas, motina – labai religinga. Saugodama nuo blogos tėvo įtakos, sūnų atidavė auklėti benediktinams. Buvo gabus mokslui; sparčiai žengė ir dvasinio tobulėjimo keliu, tad buvo autoritetas kitiems vienuoliams; išrinktas vyresniuoju, vėliau tapo abatu. Daugelį žavėjo ne tik jo išsimokslinimas, bet ir įtaigus žodis, pagarbus bendravimas su ganomaisiais.
„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).