2024-10-16
trečiadienis
Meldžiamės, kad asmenys, atsakingi už ekonomikos planavimą ir valdymą, turėtų drąsos atsisakyti atmetimo ekonomikos ir sugebėtų atverti naujus kelius.
Šv. Fidelis Sigmaringietis (1577–1622)
Šv. Fidelis Sigmaringietis (1577–1622) (arba Markas Rėjus) gimė Sigmaringene, Prūsijoje; studijavo Friburge teisę. Būdamas studentu dažnai lankydavo vargšus ir padėdavo sprendžiant jų bylas, net jei jie ir neturėdavo pinigų. Dėl to buvo pramintas „vargšų advokatu“. Baigęs mokslus dirbo advokatu Elzase, bet nusivylė savo kolegų veikla. 1612 m., sekdamas savo brolio, tapusio vienuoliu pėdomis, įstojo į kapucinus ir pasirinko Fidelio vardą, kuris reiškia „ištikimas“. Po kurio laiko kartu su 8 kitais misionieriais buvo išsiųstas į Grizono tvirtovę Šveicarijoje, kur Katalikų Bažnyčia turėjo nemažai priešų. Mirė kankinio mirtimi. Jis buvo kanonizuotas pop. Benedikto XIV.
„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).
Ketvirtadienis
Velykų laiko šiokiadienis [M/13]
Apd 13, 13–25: Iš Dovydo palikuonių Dievas išvedė gelbėtoją Jėzų.
Ps 89, 2–3. 21–22. 25. 27. P.: Viešpatie, tavo malones giedosiu per amžius. / Aleliuja.
† Jn 13, 16–20: Kas priima mano pasiuntinį, tas priima mane
Šv. Fidelis Sigmaringietis, kunigas, kankinys
Laisvas minėjimas (m/12)
Meldžiamės, kad asmenys, atsakingi už ekonomikos planavimą ir valdymą, turėtų drąsos atsisakyti atmetimo ekonomikos ir sugebėtų atverti naujus kelius.
Šv. Fidelis Sigmaringietis (1577–1622)
Šv. Fidelis Sigmaringietis (1577–1622) (arba Markas Rėjus) gimė Sigmaringene, Prūsijoje; studijavo Friburge teisę. Būdamas studentu dažnai lankydavo vargšus ir padėdavo sprendžiant jų bylas, net jei jie ir neturėdavo pinigų. Dėl to buvo pramintas „vargšų advokatu“. Baigęs mokslus dirbo advokatu Elzase, bet nusivylė savo kolegų veikla. 1612 m., sekdamas savo brolio, tapusio vienuoliu pėdomis, įstojo į kapucinus ir pasirinko Fidelio vardą, kuris reiškia „ištikimas“. Po kurio laiko kartu su 8 kitais misionieriais buvo išsiųstas į Grizono tvirtovę Šveicarijoje, kur Katalikų Bažnyčia turėjo nemažai priešų. Mirė kankinio mirtimi. Jis buvo kanonizuotas pop. Benedikto XIV.
„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).