Apd 13, 13–25 Iš Dovydo palikuonių Dievas išvedė gelbėtoją Jėzų
Skaitinys iš Apaštalų darbų.
Iš Pafo Paulius ir jo palydovai atplaukė į Pergę Pamfilijoje. Čia Jonas pasitraukė nuo jų ir sugrįžo į Jeruzalę.
O jie iš Pergės leidosi toliau ir pasiekė Pisidijos Antiochiją. Šabo dieną jie nuėjo į sinagogą ir ten susėdo. Po Įstatymo ir Pranašų skaitymo sinagogos vadovai kreipėsi į juos: „Broliai, jei turite padrąsinimo žodį tautiečiams – tarkite!“
Tada Paulius atsistojo ir, davęs ranka ženklą nutilti, prabilo:
„Izraelio vyrai ir dievobaimingieji žmonės, paklausykite! Šios Izraelio tautos Dievas išsirinko mūsų protėvius ir išaukštino juos, gyvenančius išeivijoje, Egipto šalyje. Rodydamas savo rankos galybę, išvedė juos iš Egipto ir per keturiasdešimt metų rūpinosi jais tyruose. Vėliau, išnaikinęs septynias tautas Kanaane, leido jiems paveldėti anų žemes beveik po keturių šimtų penkiasdešimties metų. Paskui davė teisėjus iki pranašo Samuelio.
Tuo laiku jie ėmė reikalauti karaliaus, ir Dievas jiems davė Saulių, Kišo sūnų, Benjamino giminės vyrą, keturiasdešimčiai metų. Pašalinęs Saulių, jis pakėlė jiems karaliumi Dovydą, apie kurį pasakė: Radau Dovydą, Jesės sūnų, vyrą pagal savo širdį, kuris įvykdys visus mano norus.
Iš jo palikuonių, kaip buvo žadėjęs, Dievas išvedė Izraeliui gelbėtoją Jėzų. Prieš jam ateinant, Jonas paskelbė atsivertimo krikštą visai Izraelio tautai. Baigdamas gyvenimo kelionę, Jonas pareiškė: ‘Aš nesu tas, kuo mane laikote. Štai po manęs ateina tasai, kuriam aš nevertas atrišti kurpių dirželio’.“
Tai Dievo žodis.
Ps 88 (89), 2–3. 21–22. 25 ir 27 (P.: plg. 2a) P. Viešpatie, amžinai giedosiu
apie tavo gerumo malones.
Arba: Aleliuja.
Giedosiu, Viešpatie, amžinai apie tavo gerumo malones, *
tavo ištikimybę kartų kartoms apsakys mano lūpos.
Juk išpažįstu, kad amžina yra tavo ištikimoji meilė, *
tvirta kaip dangaus skliautas – tavoji ištikimybė. – P.
Radau Dovydą, savo tarną, *
patepiau jį šventuoju aliejum;
mano ranka neapleis jo niekad, *
o mano petys jį sustiprins. – P.
Lydės jį mano ištikimybė ir gerumas; *
per mano vardą bus išaukštinta jo galybė.
Jis man sakys: „Tu mano Tėvas, *
mano Dievas, uola išganymo mano!“ – P.
Plg. Apr 1, 5ab P. Aleliuja. – Jėzau Kristau, ištikimasis liudytojau,
mirusiųjų pirmgimi,
tu mus myli ir nuplovei savo krauju
mūsų nuodėmes. – P. Aleliuja.
Jn 13, 16–20 Kas priima mano pasiuntinį, tas priima mane
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Joną.
Numazgojęs mokiniams kojas, Jėzus kalbėjo:
„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: tarnas ne didesnis už savo šeimininką ir pasiuntinys ne didesnis už savo siuntėją. Jeigu tai suprantate būsite palaiminti, taip elgdamiesi.
Deja, tai sakau ne apie visus jus. Aš žinau, ką esu išsirinkęs, bet turi išsipildyti Rašto žodžiai: Tas, kuris valgė mano duoną, taikėsi mane sutrypti. Sakau jums jau dabar, prieš įvykstant, kad įvykus tikėtumėte, jog Aš Esu.
Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas priima mano pasiuntinį, tas priima mane, o kas mane priima, priima tą, kuris mane yra siuntęs.“
Tai Viešpaties žodis.