2024-12-11
trečiadienis
Meldžiamės, kad asmenys, atsakingi už ekonomikos planavimą ir valdymą, turėtų drąsos atsisakyti atmetimo ekonomikos ir sugebėtų atverti naujus kelius.
Šv. Pranciškus Paulietis (1436–1507)
Šv. Pranciškus Paulietis (1436–1507), atsiskyrėlis, Kalabrijoje įsteigė Mažesniųjų Brolių ordiną, savo mokinius įpareigojo gyventi vien iš išmaldų, neturėti jokio turto, neleisti pinigų, nuolat maitintis gavėniniu maistu. Karalius Liudvikas XI pakvietė jį į Prancūziją, kur, pagarsėjęs gyvenimo griežtumu, mirė.
„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).
Pirmosios aštuonios Velykų laiko dienos sudaro Velykų aštuondienį ir švenčiamos kaip Viešpaties iškilmės.
Velykų antroji diena
Velykų aštuondienio šiokiadienis (S/2)
Apd 2, 14. 22–32: Tą Jėzų Dievas prikėlė, ir mes visi esame jo liudytojai
Ps 16, 1–2a. 5. 7–8. 9–10. 11. P.: Globok mane, Dieve: prie tavęs aš glaudžiuosi.
∆ Sekvencija (neprivaloma): Velykų aukai didingai...
† Mt 28, 8–15: Pasakykite mano broliams, kad keliautų į Galilėją: ten jie mane pamatys
Šv. Pranciškus Paulietis, atsiskyrėlis
Laisvas minėjimas (m/12)
Meldžiamės, kad asmenys, atsakingi už ekonomikos planavimą ir valdymą, turėtų drąsos atsisakyti atmetimo ekonomikos ir sugebėtų atverti naujus kelius.
Šv. Pranciškus Paulietis (1436–1507)
Šv. Pranciškus Paulietis (1436–1507), atsiskyrėlis, Kalabrijoje įsteigė Mažesniųjų Brolių ordiną, savo mokinius įpareigojo gyventi vien iš išmaldų, neturėti jokio turto, neleisti pinigų, nuolat maitintis gavėniniu maistu. Karalius Liudvikas XI pakvietė jį į Prancūziją, kur, pagarsėjęs gyvenimo griežtumu, mirė.
„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).
Pirmosios aštuonios Velykų laiko dienos sudaro Velykų aštuondienį ir švenčiamos kaip Viešpaties iškilmės.