Apd 2, 14. 22–33 Tą Jėzų Dievas prikėlė, ir mes visi esame jo liudytojai
Skaitinys iš Apaštalų darbų.
Sekminių dieną stojo Petras su Vienuolika ir pakėlęs balsą prabilo: „Jūs, judėjiečiai bei visi Jeruzalės gyventojai, tebūna jums žinoma, – įsidėmėkite mano žodžius! Izraelio vyrai! Klausykite, ką pasakysiu: Jėzų Nazarėną, Dievo jums patvirtintą galingais darbais, stebuklais ir ženklais, kuriuos per jį nuveikė Dievas tarp jūsų, kaip patys žinote; taigi tą vyrą, Dievo valios sprendimu bei numatymu išduotą, jūs nedorėlių rankomis nužudėte, prikaldami prie kryžiaus, Dievas jį prikėlė, išvaduodamas iš mirties kankynės, nes buvo neįmanoma, kad jis liktų mirties grobis.
Juk Dovydas apie jį sako: Aš visuomet žvelgiu į Viešpatį. Jis stovi mano dešinėje, kad aš nesusvyruočiau. Todėl pralinksmėjo mano širdis, krykštavo mano lūpos, ir mano kūnas ilsėsis su viltimi, nes tu nepaliksi mano sielos mirusiųjų buveinėje ir neduosi savo šventajam supūti. Gyvenimo kelius tu man atvėrei ir pripildysi mane džiaugsmo savo akivaizdoje.
Broliai! Norėčiau jums atvirai pasakyti apie patriarchą Dovydą. Jis mirė, buvo palaidotas, ir jo kapas yra pas mus po šiai dienai. Būdamas pranašas ir žinodamas iškilmingą Dievo priesaiką, kad jo palikuonis užimsiąs jo sostą, Dovydas visa tai numatė ir kalbėjo apie Mesijo prisikėlimą, kad jis neliksiąs mirusiųjų buveinėje ir jo kūnas nesupūsiąs. Tą Jėzų Dievas prikėlė, ir mes visi esame šito liudytojai. Dievo dešinės išaukštintas, jis gavo iš Tėvo Šventosios Dvasios pažadą ir ją dabar išliejo. Jūs tai matote ir girdite.“
Tai Dievo žodis.
Ps 15 (16), 1–2a ir 5. 7–8.
9–10. 11 (P.: 1) P. Apsaugok mane, o Dieve, pas tave užuovėjos ieškau.
Arba: Aleliuja.
Apsaugok mane, o Dieve, pas tave užuovėjos ieškau. *
Viešpačiui tariu: „Tu mano Viešpats.“
Viešpatie, tu esi man skirtoji dalis ir taurė manoji, *
tavo rankoje – mano likimas. – P.
Viešpatį šlovinsiu, nes jisai mane moko, – *
man širdis jį primena net naktį.
Akyse nuolat Viešpats man stovi, – *
kol jisai mano dešinėje, aš nedrebėsiu. – P.
Dėl to mano širdis džiaugsminga, †
džiūgauja visa mano gyvybė *
ir ilsisi ramiai mano kūnas.
Juk nepaliksi manęs Šeolui, *
neleisi savo teisiajam Duobėj trūnyti. – P.
Tu parodysi man taką, kuris į gyvenimą veda. †
Tavo Artume – džiaugsmo pilnatvė, *
tavo dešinėje – amžina palaima. – P.
Sekvencija – pagal norą, p. 235.
Velykų aukai didingai
teteikia garbę krikščionys džiaugsmingai.
Atpirko avis Avinėlis:
Kristus sutaikino su Dievu nusidėjėlius.
Mirtis ir gyvybė nuostabiai kovės –
mirtį nugalėjęs, viešpatauja gyvybės Valdovas.
Pasakyk mums, Marija,
ką esi mačius kelyje? –
Kapą, kur Kristaus kūnas gulėjo,
ir garbę, kuria Prisikėlusis spindėjo:
angelus, liudyt nužengusius,
marškas ir drabužius, Kristaus kūną dengusius.
Mano viltis, Kristus, prisikėlė,
jis eis pirma jūsų į Galilėją. –
Žinome Kristų tikrai prisikėlus:
Tu, Nugalėtojau, Valdove, pasigailėk mūs.
Ps 117 (118), 24 P. Aleliuja. – Viešpats šią dieną mums davė, –
linksminkimės, džiugesį skleiskim! –
P. Aleliuja.
Mt 28, 8–15 Pasakykite mano broliams, kad keliautų į Galilėją:
ten jie mane pamatys
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Matą.
Anuo metu moterys greitomis paliko kapą, apimtos išgąsčio ir didelio džiaugsmo, ir bėgo pranešti mokiniams.
Ir štai priešais pasirodė Jėzus ir tarė: „Sveikos!“ Jos prisiartino ir, puolusios žemėn, apkabino jo kojas. Jėzus joms pasakė: „Nebijokite! Eikite ir pasakykite mano broliams, kad keliautų į Galilėją; ten jie mane pamatys.“
Joms beeinant, keli sargybiniai atbėgo į miestą ir pranešė aukštiesiems kunigams, kas buvo įvykę. Tie susitiko su seniūnais, pasitarę davė kareiviams daug pinigų ir primokė: „Sakykite, kad, jums bemiegant, jo mokiniai atėję naktį jį išvogė. O jeigu apie tai išgirstų valdytojas, mes jį perkalbėsime ir apginsime jus.“
Šie, paėmę pinigus, taip ir padarė, kaip buvo pamokyti. Tas gandas tarp žydų yra pasklidęs iki šios dienos.
Tai Viešpaties žodis.