birželis
2014
8
birželis
2014
14

Velykų laikas

„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).

Eilinis laikas

Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).

Pagalba

DIENOS puslapyje yra skelbiama visa šiuo metu turima su konkrečios dienos liturgija susijusi informacija.

Pagrindinė SAVAITĖS, MĖNESIO ar METŲ puslapių paskirtis – apžvalga ir navigacija į DIENOS puslapį per linką ant DIENOS skaičiaus.


VĖLIAVĖLĖ su šventimo spalva nurodo PRIVALOMUMĄ

– privaloma (sekmadienis/iškilmė/šventė).

– neprivaloma
(SAVAITĖS, MĖNESIO ar METŲ lentelėse – iškilmė/šventė ar joms tolygios dienos).


ŠVENTIMO PAVADINIMO STILIUS su savo spalva atspindi šventimo RANGĄ

Didžiosiomis
– sekmadieniai, iškilmės;
– ir joms tolygūs liturginiai šventimai.

Mažomis Didžiosiomis
– šventės šiokiadieniais;
– šventėms tolygūs advento, gavėnios ir Kalėdų laiko šiokiadieniai.

Mažosiomis
– privalomi minėjimai;
– eilinio ar kito laiko šiokiadieniai.

Kursyvu
– laisvi minėjimai.

Plačiau apie ženklus ir santrumpas »»

AVelykų laikas 
VIII Velykų sekmadienis

Liturginis šventimo pavadinimasŠventosios Dvasios Atsiuntimas (Sekminės)

Apd 2, 1–11Ps 104, 1ab. 24ac. 29bc–30. 31. 341 Kor 12, 3b–7. 12–13† Jn 20, 19–23

Birželinės pamaldos Švč. Jėzaus Širdies garbei

Liturginiai Mišių skaitiniaiValandų liturgija
AEilinis laikasE2
X eilinė savaitė

Švč. Mergelė Marija, Bažnyčios Motina

Pr 3, 9–15. 20 arba Apd 1, 12–14Ps 87, 1–2. 3. 5. 6–7† Jn 19, 25–34

Birželinės pamaldos Švč. Jėzaus Širdies garbei

PRALEIDŽIAMA Šv. Efremas, diakonas, Bažnyčios mokytojas

Liturginiai Mišių skaitiniaiValandų liturgija

Antradienis

1 Kar 17, 7–16Ps 4, 2–3. 4–5. 8† Mt 5, 13–16

Birželinės pamaldos Švč. Jėzaus Širdies garbei

Liturginiai Mišių skaitiniaiValandų liturgija

Šv. Barnabas, apaštalas

Apd 11, 21–26; 13, 1–3Ps 98, 1. 2–3ab. 3c–4. 5–6† Mt 10, 7–13

Birželinės pamaldos Švč. Jėzaus Širdies garbei

Liturginiai Mišių skaitiniaiValandų liturgija

Liturginis šventimo pavadinimasMūsų Viešpats Jėzus Kristus, Aukščiausiasis ir Amžinasis Kunigas

Pr 22, 9–18 arba Žyd 10, 4–10Ps 40, 7–8a. 8b–9. 10. 11† Mt 26, 36–42

Birželinės pamaldos Švč. Jėzaus Širdies garbei

Liturginiai Mišių skaitiniaiValandų liturgija

Šv. Antanas Paduvietis, kunigas, Bažnyčios mokytojas

1 Kar 19, 9a. 11–16Ps 27, 7–8a. 8b–9abc. 13–14† Mt 5, 27–32

Birželinės pamaldos Švč. Jėzaus Širdies garbei

Liturginiai Mišių skaitiniaiValandų liturgija

Šeštadienis

1 Kar 19, 19–21Ps 16, 1–2a. 5. 7–8. 9–10† Mt 5, 33–37

Birželinės pamaldos Švč. Jėzaus Širdies garbei
Gedulo ir vilties diena

ARBA Švč. Mergelės Marijos šeštadienio minėjimas

Liturginiai Mišių skaitiniaiValandų liturgija

Velykų laikas

„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).

Eilinis laikas

Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).

PAGALBA

DIENOS puslapyje yra skelbiama visa šiuo metu turima su konkrečios dienos liturgija susijusi informacija.

Pagrindinė SAVAITĖS, MĖNESIO ar METŲ puslapių paskirtis – apžvalga ir navigacija į DIENOS puslapį per linką ant DIENOS skaičiaus.


VĖLIAVĖLĖ su šventimo spalva nurodo PRIVALOMUMĄ

– privaloma (sekmadienis/iškilmė/šventė).

– neprivaloma
(SAVAITĖS, MĖNESIO ar METŲ lentelėse – iškilmė/šventė ar joms tolygios dienos).


ŠVENTIMO PAVADINIMO STILIUS su savo spalva atspindi šventimo RANGĄ

Didžiosiomis
– sekmadieniai, iškilmės;
– ir joms tolygūs liturginiai šventimai.

Mažomis Didžiosiomis
– šventės šiokiadieniais;
– šventėms tolygūs advento, gavėnios ir Kalėdų laiko šiokiadieniai.

Mažosiomis
– privalomi minėjimai;
– eilinio ar kito laiko šiokiadieniai.

Kursyvu
– laisvi minėjimai.

Plačiau apie ženklus ir santrumpas »»