2026
BALANDIS
ketvirtadienis
2

Šventė/šventasis

DIDYSIS KETVIRTADIENIS – VIEŠPATIES VAKARIENĖ

 

Šv. Pranciškus Paulietis (1436–1507)

Šv. Pranciškus Paulietis (1436–1507), atsiskyrėlis, Kalabrijoje įsteigė Mažesniųjų Brolių ordiną, savo mokinius įpareigojo gyventi vien iš išmaldų, neturėti jokio turto, neleisti pinigų, nuolat maitintis gavėniniu maistu. Karalius Liudvikas XI pakvietė jį į Prancūziją, kur, pagarsėjęs gyvenimo griežtumu, mirė.

Gavėnia

„Gavėnia skirta pasirengti Velykoms. Todėl gavėnios liturgija tiek Krikštui palaipsniui besiruošiančius katechumenus, tiek Krikštą prisimenančius bei atgailaujančius tikinčiuosius rengia Velykų paslapčiai švęsti. Gavėnia trunka nuo Pelenų trečiadienio iki Paskutinės Vakarienės Mišių pradžios“ (AC, 27–28).

Velykinis tridienis

„Kristus atpirko žmones ir tobulai pagarbino Dievą labiausiai savo velykine paslaptimi, mirtimi sunaikindamas mūsų mirtį ir prisikėlimu grąžindamas mums gyvenimą. Todėl velykinis Kristaus Kančios ir Prisikėlimo tridienis yra visų liturginių metų vainikas. Kas yra sekmadienis savaitėje, tas Velykų iškilmė liturginiuose metuose.

Velykinis Viešpaties Kančios ir Prisikėlimo tridienis prasideda vakarinėmis Didžiojo ketvirtadienio Mišiomis ir baigiasi Velykų sekmadienio Vakarine. Jo centras – Velyknaktis.

Didįjį penktadienį ir, jei įprasta, Didįjį šeštadienį iki Velyknakčio pamaldų visur laikomasi šventojo priešvelykinio pasninko.

Velykų vigilija (Velyknaktis) – ta šventa naktis, kurią Viešpats prisikėlė, – yra „visų šventųjų vigilijų motina“. Joje Bažnyčia budėdama laukia Kristaus prisikėlimo ir sakramentiniu būdu jį jau švenčia. Todėl visos šios šventosios vigilijos pamaldos turi būti atliekamos naktį: arba taip, kad prasidėtų su nakties pradžia, arba kad baigtųsi prieš sekmadienio aušrą“ (AC, 18–21).

A Gavėnia         
Didžioji savaitė
Liturginis šventimo pavadinimas

Didysis Ketvirtadienis

Didžiosios savaitės šiokiadienis [S/2]

Skaitiniai Krizmos Mišiose ABC (122)

Iz 61, 1–3a. 6a. 8b–9: Mane yra Viešpats patepęs – pasiuntęs nešti džiugiosios naujienos vargdieniams, jiems duoti džiaugsmo aliejaus

Ps 89, 21–22. 25. 27. P.: Viešpatie, tavo malones giedosiu per amžius.

Apr 1, 5–8: Padarė iš mūsų karaliją bei kunigus Dievui ir Tėvui

† Lk 4, 16–21: Viešpaties Dvasia su manim, nes jis patepė mane

Valandų liturgija

Psalmyno II savaitė

Praleidžiama
AVelykinis tridienis
Didžioji savaitė
Liturginis šventimo pavadinimas

Didysis ketvirtadienis

Didžiojo Tridienio ketvirtadienis (S/1)

  

Liturginiai Mišių skaitiniai

Skaitiniai Paskutinės Vakarienės Mišiose *ABC (159)

Iš 12, 1–8. 11–14: Velykų vakarienės nuostatai

Ps 116, 12–13. 15–16ab. 17–18. P.: Laiminimo taurė yra bendravimas Kristaus kraujyje.

1 Kor 11, 23–26: Kada tik valgote ir geriate, jūs skelbiate Viešpaties mirtį

† Jn 13, 1–15: Parodė jiems savo meilę iki galo

Valandų liturgija dienos

[Psalmyno II savaitė]

Šventė/šventasis

DIDYSIS KETVIRTADIENIS – VIEŠPATIES VAKARIENĖ

 

Šv. Pranciškus Paulietis (1436–1507)

Šv. Pranciškus Paulietis (1436–1507), atsiskyrėlis, Kalabrijoje įsteigė Mažesniųjų Brolių ordiną, savo mokinius įpareigojo gyventi vien iš išmaldų, neturėti jokio turto, neleisti pinigų, nuolat maitintis gavėniniu maistu. Karalius Liudvikas XI pakvietė jį į Prancūziją, kur, pagarsėjęs gyvenimo griežtumu, mirė.

Gavėnia

„Gavėnia skirta pasirengti Velykoms. Todėl gavėnios liturgija tiek Krikštui palaipsniui besiruošiančius katechumenus, tiek Krikštą prisimenančius bei atgailaujančius tikinčiuosius rengia Velykų paslapčiai švęsti. Gavėnia trunka nuo Pelenų trečiadienio iki Paskutinės Vakarienės Mišių pradžios“ (AC, 27–28).

Velykinis tridienis

„Kristus atpirko žmones ir tobulai pagarbino Dievą labiausiai savo velykine paslaptimi, mirtimi sunaikindamas mūsų mirtį ir prisikėlimu grąžindamas mums gyvenimą. Todėl velykinis Kristaus Kančios ir Prisikėlimo tridienis yra visų liturginių metų vainikas. Kas yra sekmadienis savaitėje, tas Velykų iškilmė liturginiuose metuose.

Velykinis Viešpaties Kančios ir Prisikėlimo tridienis prasideda vakarinėmis Didžiojo ketvirtadienio Mišiomis ir baigiasi Velykų sekmadienio Vakarine. Jo centras – Velyknaktis.

Didįjį penktadienį ir, jei įprasta, Didįjį šeštadienį iki Velyknakčio pamaldų visur laikomasi šventojo priešvelykinio pasninko.

Velykų vigilija (Velyknaktis) – ta šventa naktis, kurią Viešpats prisikėlė, – yra „visų šventųjų vigilijų motina“. Joje Bažnyčia budėdama laukia Kristaus prisikėlimo ir sakramentiniu būdu jį jau švenčia. Todėl visos šios šventosios vigilijos pamaldos turi būti atliekamos naktį: arba taip, kad prasidėtų su nakties pradžia, arba kad baigtųsi prieš sekmadienio aušrą“ (AC, 18–21).