Pirmasis skaitinys (Pr 22, 9–18)

     Atėjus į Dievo, nurodytą vietą, Abraomas pastatė aukurą, sukrovė ant jo malkas. Jis surišo savo sūnų Izaoką ir paguldė jį ant aukure sukrautų malkų. Abraomas jau ištiesė ranką ir paėmė peilį sūnui žudyti.
     Tada iš Dangaus jam sušuko Viešpaties angelas: „Abraomai! Abraomai!“
     Tasai atsiliepė: „Aš čia!“
     Anas kalbėjo: „Nekelk prieš berniuką rankos ir niekuo neskriausk jo! Dabar aš žinau, kad esi atsidavęs Dievui, ir nepagailėjai man savo vienturčio“. Pakėlęs akis, Abraomas pamatė: už jo - avinas buvo ragais įsipynęs bruzgyne. Nuėjęs ištraukė jį ir vietoj sūnaus paaukojo kaip deginamąją auką. O tą vietą Abraomas pavadino „Viešpats parūpins“ vardu, kaip ir nūdien yra sakoma: „Viešpaties kalne bus parūpinta“.
     O Viešpaties angelas antrą kartą sušuko iš dangaus Abraomui, sakydamas: „Prisiekiu pačiu savimi, - Viešpaties žodis: kadangi tu šitaip pasielgei - nepagailėjai man savo vienturčio sūnaus,- tave aš gausiai palaiminsiu ir tavo palikuonis padarysiu skaitlingus kaip dangaus žvaigždės ir kaip jūros pakraščio smiltis. Tavo palikuonys užims savo priešų vartus. Per tavo palikuonis bus palaimintos visos žemės tautos, nes tu paklausei mano balso“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 39, 7–8a. 8b–9. 10. 11)

P. – Štai ateinu, o Dieve, vykdyti tavo valios.

Tau nepatiko nei kruvinos aukos, nei atnašos vaisių:
bet atvėrei mano ausis, kad klausytų.
Nenorėjai nei deginamų, nei atgailos atnašų.
Tuomet aš tariau: „Ateinu!“ – P.

Knygoje apie mane yra parašyta: „Dieve, aš trokštu įvykdyti tavąją valią;
tavo Teisynas meilus mano širdžiai“. – P.

Tavo teisumą paskelbiau susirinkimui,
Viešpatie, tu žinai, kad aš netylėjau lūpas sučiaupęs. – P.

Neslėpiau savo širdy aš tavo teisumo,
garsiai kalbu apie tavo ištikimybę ir tavo pagalbą
Neslepiu tavo malonės,
susirinkus didžiai daugybei. – P.

Antrasis skaitinys (Žyd 10, 4–10)

    Broliai!
    Neįmanomas dalykas, kad jaučių ir ožkų kraujas panaikintų nuodėmes. Todėl, ateidamas į pasaulį, Kristus byloja: „Aukų ir atnašų tu nebenori, bet paruošei man kūną. Tau nepatiko ir deginamosios aukos už nuodėmes. Tuomet aš tariau: štai ateinu, kaip knygos rietime apie mane parašyta, vykdyti tavo, o Dieve, valios!“
    Anksčiau pasakęs: „Aukų ir atnašų, deginamųjų ir permaldavimo aukų tu nebenori, nemėgsti“, – o jos atnašaujamos pagal Įstatymą, – jis paskui paskelbė: „Štai ateinu vykdyti tavo valios“.
    Jis panaikina viena ir nustato kita. Dėlei tos valios esame Jėzaus Kristaus kūno atnašavimu vieną kartą pašventinti visiems laikams.

Posmelis prieš Evangeliją (Fil 2, 8–9)

P. Aleliuja. –
Dėl mūsų Kristus nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties. Todėl ir Dievas jį išaukštino ir padovanojo jam vardą, kilniausią iš visų vardų. –
P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 26, 36–42)

    Netrukus Jėzus su jais atėjo į ūkį, vadinamą Getsemane, ir tarė mokiniams: „Pasėdėkite čia, kol aš ten nuėjęs melsiuos“.
         Pasiėmęs Petrą ir abu Zebediejaus sūnus, pradėjo liūdėti ir sielvartauti. Tada tarė jiems: „Mano siela mirtinai nuliūdusi. Likite čia ir pabudėkite kartu su manimi“.
    Dar truputį paėjęs, Jėzus parpuolė kniūpsčias ir meldėsi: „Mano Tėve, jeigu įmanoma, teaplenkia mane ši taurė. Tačiau ne kaip aš noriu, bet kaip tu!“