gegužė
2012
27
birželis
2012
2

Velykų laikas

„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).

Eilinis laikas

Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).

Pagalba

DIENOS puslapyje yra skelbiama visa šiuo metu turima su konkrečios dienos liturgija susijusi informacija.

Pagrindinė SAVAITĖS, MĖNESIO ar METŲ puslapių paskirtis – apžvalga ir navigacija į DIENOS puslapį per linką ant DIENOS skaičiaus.


VĖLIAVĖLĖ su šventimo spalva nurodo PRIVALOMUMĄ

– privaloma (sekmadienis/iškilmė/šventė).

– neprivaloma
(SAVAITĖS, MĖNESIO ar METŲ lentelėse – iškilmė/šventė ar joms tolygios dienos).


ŠVENTIMO PAVADINIMO STILIUS su savo spalva atspindi šventimo RANGĄ

Didžiosiomis
– sekmadieniai, iškilmės;
– ir joms tolygūs liturginiai šventimai.

Mažomis Didžiosiomis
– šventės šiokiadieniais;
– šventėms tolygūs advento, gavėnios ir Kalėdų laiko šiokiadieniai.

Mažosiomis
– privalomi minėjimai;
– eilinio ar kito laiko šiokiadieniai.

Kursyvu
– laisvi minėjimai.

Plačiau apie ženklus ir santrumpas »»

BVelykų laikas 
VIII Velykų sekmadienis

Liturginis šventimo pavadinimasŠventosios Dvasios Atsiuntimas (Sekminės)

Apd 2, 1–11Ps 104, 1ab. 24ac. 29bc–30. 31. 341 Kor 12, 3b–7. 12–13 arba Gal 5, 16–25† Jn 20, 19–23 arba † Jn 15, 26–27; 16, 12–15

Gegužinės pamaldos Švč. Mergelės Marijos garbei

PRALEIDŽIAMA Šv. Augustinas Kenterberietis, vyskupas

Liturginiai Mišių skaitiniaiValandų liturgija
BEilinis laikasE2
VIII eilinė savaitė

Švč. Mergelė Marija, Bažnyčios Motina

Pr 3, 9–15. 20 arba Apd 1, 12–14Ps 87, 1–2. 3. 5. 6–7† Jn 19, 25–34

Gegužinės pamaldos Švč. Mergelės Marijos garbei

Liturginiai Mišių skaitiniaiValandų liturgija

Antradienis

1 Pt 1, 10–16Ps 98, 1. 2–3ab. 3c–4† Mk 10, 28–31

Gegužinės pamaldos Švč. Mergelės Marijos garbei

Liturginiai Mišių skaitiniaiValandų liturgija

Trečiadienis

1 Pt 1, 18–25Ps 147, 12–13. 14–15. 19–20† Mk 10, 32–45

Gegužinės pamaldos Švč. Mergelės Marijos garbei

Liturginiai Mišių skaitiniaiValandų liturgija

Liturginis šventimo pavadinimasŠvč. Mergelės Marijos Apsilankymas

Sof 3, 14–18 arba Rom 12, 9–16bIz 12, 2–3. 4bcd. 5–6† Lk 1, 39–56

Gegužinės pamaldos Švč. Mergelės Marijos garbei

PRALEIDŽIAMA Mūsų Viešpats Jėzus Kristus, Aukščiausiasis ir Amžinasis Kunigas

Liturginiai Mišių skaitiniaiValandų liturgija

Šv. Justinas, kankinys

1 Pt 4, 7–13Ps 96, 10. 11–12. 13† Mk 11, 11–25

Birželinės pamaldos Švč. Jėzaus Širdies garbei
Pirmasis mėnesio penktadienis

Liturginiai Mišių skaitiniaiValandų liturgija

Šeštadienis

Jud 1, 17. 20b–25Ps 63, 2. 3–4. 5–6† Mk 11, 27–33

Birželinės pamaldos Švč. Jėzaus Širdies garbei
Pirmasis mėnesio šeštadienis

ARBA Šv. Marcelinas ir Petras, kankiniai

ARBA Švč. Mergelės Marijos šeštadienio minėjimas

Liturginiai Mišių skaitiniaiValandų liturgija

Velykų laikas

„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).

Eilinis laikas

Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).

PAGALBA

DIENOS puslapyje yra skelbiama visa šiuo metu turima su konkrečios dienos liturgija susijusi informacija.

Pagrindinė SAVAITĖS, MĖNESIO ar METŲ puslapių paskirtis – apžvalga ir navigacija į DIENOS puslapį per linką ant DIENOS skaičiaus.


VĖLIAVĖLĖ su šventimo spalva nurodo PRIVALOMUMĄ

– privaloma (sekmadienis/iškilmė/šventė).

– neprivaloma
(SAVAITĖS, MĖNESIO ar METŲ lentelėse – iškilmė/šventė ar joms tolygios dienos).


ŠVENTIMO PAVADINIMO STILIUS su savo spalva atspindi šventimo RANGĄ

Didžiosiomis
– sekmadieniai, iškilmės;
– ir joms tolygūs liturginiai šventimai.

Mažomis Didžiosiomis
– šventės šiokiadieniais;
– šventėms tolygūs advento, gavėnios ir Kalėdų laiko šiokiadieniai.

Mažosiomis
– privalomi minėjimai;
– eilinio ar kito laiko šiokiadieniai.

Kursyvu
– laisvi minėjimai.

Plačiau apie ženklus ir santrumpas »»