2024-11-22
penktadienis
Bendroji – kad vienuoliai, vienuolės ir seminaristai augintų savo pašaukimą per žmogišką, pastoracinį, dvasinį ir bendruomeninį ugdymą, kuris leistų jiems tapti patikimais Evangelijos liudytojais.
Šv. Andriejus Bobola (1592–1657)
Šv. Andriejus Bobola gimė 1592 m. Sandomire, Lenkijoje. 1611 m. atvyko į Vilnių ir įstojo į jėzuitų noviciatą, vėliau studijavo Vilniaus universitete. 1622 m. įšventintas kunigu, dirbo pamokslininku ir jėzuitų namų prie Šv. Kazimiero bažnyčios Vilniuje vyresniuoju, vėliau Baltarusijoje, Lenkijoje ir vėl Vilniuje. 1655 m. rusų caro kariuomenei užėmus Vilnių, pasitraukė į Baltarusiją. Apaštalavo tarp baltarusių valstiečių. Rusų kazokų buvo suimtas ir 1657 m. prie Pinsko, Janove, žiauriai nukankintas. 1938 m. paskelbtas šventuoju.
Gegužinės pamaldos Švč. Mergelės Marijos garbei
Gegužės mėnuo skiriamas Švč. Mergelės Marijos garbei. Gegužines pamaldas (nuo gegužės 1 iki 31 d. imtinai) galima atlikti prieš Mišias arba po jų, arba kitu tinkamu laiku. Paprastai joms vadovauja kunigas ar diakonas. Giedama arba skaitoma Švč. Mergelės Marijos litanija (LM, 262), kalbama šv. Bernardo malda „Atsimink“ (LM, 264), giesmė „Sveika, Marija“ (LM, 267) arba „Marija, Marija“ (LM, 548). Per Mišias tinka pasakyti trumpą mariologinį pamokslą.
Maldų Šventajai Dvasiai devyndienis
Rengiantis Šventosios Dvasios Atsiuntimo iškilmėms, Jėzaus paraginta ir sekdama apaštalų pavyzdžiu (Apd 1), devynias dienas iki Sekminių Bažnyčia budi maldoje ir drauge šaukiasi Šventosios Dvasios. Himnas ir malda (LM, 229, 282).
„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).
Ketvirtadienis
Velykų laiko šiokiadienis [M/13]
Gegužinės pamaldos Švč. Mergelės Marijos garbei
Maldų Šventajai Dvasiai devyndienis
Apd 22, 30; 23, 6–11: Reikės tau liudyti ir Romoje
Ps 16, 1–2a. 5. 7–8. 9–10. 11. P.: Globok mane, Dieve: prie tavęs aš glaudžiuosi. / Aleliuja.
† Jn 17, 20–26: Kad jie pasiektų tobulą vienybę
Šv. Andriejus Bobola, kunigas, kankinys
Laisvas minėjimas (m/12)
Bendroji – kad vienuoliai, vienuolės ir seminaristai augintų savo pašaukimą per žmogišką, pastoracinį, dvasinį ir bendruomeninį ugdymą, kuris leistų jiems tapti patikimais Evangelijos liudytojais.
Šv. Andriejus Bobola (1592–1657)
Šv. Andriejus Bobola gimė 1592 m. Sandomire, Lenkijoje. 1611 m. atvyko į Vilnių ir įstojo į jėzuitų noviciatą, vėliau studijavo Vilniaus universitete. 1622 m. įšventintas kunigu, dirbo pamokslininku ir jėzuitų namų prie Šv. Kazimiero bažnyčios Vilniuje vyresniuoju, vėliau Baltarusijoje, Lenkijoje ir vėl Vilniuje. 1655 m. rusų caro kariuomenei užėmus Vilnių, pasitraukė į Baltarusiją. Apaštalavo tarp baltarusių valstiečių. Rusų kazokų buvo suimtas ir 1657 m. prie Pinsko, Janove, žiauriai nukankintas. 1938 m. paskelbtas šventuoju.
Gegužinės pamaldos Švč. Mergelės Marijos garbei
Gegužės mėnuo skiriamas Švč. Mergelės Marijos garbei. Gegužines pamaldas (nuo gegužės 1 iki 31 d. imtinai) galima atlikti prieš Mišias arba po jų, arba kitu tinkamu laiku. Paprastai joms vadovauja kunigas ar diakonas. Giedama arba skaitoma Švč. Mergelės Marijos litanija (LM, 262), kalbama šv. Bernardo malda „Atsimink“ (LM, 264), giesmė „Sveika, Marija“ (LM, 267) arba „Marija, Marija“ (LM, 548). Per Mišias tinka pasakyti trumpą mariologinį pamokslą.
Maldų Šventajai Dvasiai devyndienis
Rengiantis Šventosios Dvasios Atsiuntimo iškilmėms, Jėzaus paraginta ir sekdama apaštalų pavyzdžiu (Apd 1), devynias dienas iki Sekminių Bažnyčia budi maldoje ir drauge šaukiasi Šventosios Dvasios. Himnas ir malda (LM, 229, 282).
„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).