ŠIANDIEN:
2024-11-22
penktadienis
Popiežiaus intencijos šį mėnesį
Bendroji – kad vienuoliai, vienuolės ir seminaristai augintų savo pašaukimą per žmogišką, pastoracinį, dvasinį ir bendruomeninį ugdymą, kuris leistų jiems tapti patikimais Evangelijos liudytojais.
Šventė/šventasis
Mūsų Viešpats Jėzus Kristus, Aukščiausiasis ir Amžinasis Kunigas
Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, Aukščiausiojo ir Amžinojo Kunigo, šventė
Lietuvoje įvesta nuo 2013 m. vasario 20 d., pradėta švęsti 2014 m. Jos ištakos – Ispanijos kontempliatyvios Kristaus Kunigo seserų oblačių vienuolijoje, besimeldžiančioje už kunigų ir kunigystės kandidatų šventėjimą. Pirmiausia šventė plito ispaniškai kalbančių katalikų šalyse, nuo 1973 m. nustatyta jos šventimo data liturginiame kalendoriuje: ketvirtadienis po Sekminių. Popiežiaus Benedikto XVI sprendimu atskirų šalių vyskupų konferencijoms buvo leista įsivesti šią šventę: tai buvo vienas iš jo pontifikate švęstų Kunigų metų dvasinių vaisių.
Paskirta maldavimams
Gegužinės pamaldos Švč. Mergelės Marijos garbei
Gegužės mėnuo skiriamas Švč. Mergelės Marijos garbei. Gegužines pamaldas (nuo gegužės 1 iki 31 d. imtinai) galima atlikti prieš Mišias arba po jų, arba kitu tinkamu laiku. Paprastai joms vadovauja kunigas ar diakonas. Giedama arba skaitoma
Švč. Mergelės Marijos litanija (LM, 262), kalbama šv. Bernardo malda „Atsimink“ (LM, 264), giesmė „Sveika, Marija“ (LM, 267) arba „Marija, Marija“ (LM, 548). Per Mišias tinka pasakyti trumpą mariologinį pamokslą.
Eilinis laikas
Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).
Mūsų Viešpats Jėzus Kristus, Aukščiausiasis ir Amžinasis Kunigas
Šventė (F/8f)
Gegužinės pamaldos Švč. Mergelės Marijos garbei
Jer 31, 31–34: Aš sudarysiu naują sandorą ir neatminsiu nuodėmės
arba Žyd 10, 11–18: Jis amžiams padarė tobulus šventinamuosius
Ps 110, 1. 2. 3. P.: Tu Kunigas amžiais kaip Melchizedekas.
† Mk 14, 22–25: Tai mano kūnas. Tai mano kraujas
Valandų liturgija šventės
[Psalmės iš I savaitės sekmadienio]
Popiežiaus intencijos šį mėnesį
Bendroji – kad vienuoliai, vienuolės ir seminaristai augintų savo pašaukimą per žmogišką, pastoracinį, dvasinį ir bendruomeninį ugdymą, kuris leistų jiems tapti patikimais Evangelijos liudytojais.
Šventė/šventasis
Mūsų Viešpats Jėzus Kristus, Aukščiausiasis ir Amžinasis Kunigas
Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, Aukščiausiojo ir Amžinojo Kunigo, šventė
Lietuvoje įvesta nuo 2013 m. vasario 20 d., pradėta švęsti 2014 m. Jos ištakos – Ispanijos kontempliatyvios Kristaus Kunigo seserų oblačių vienuolijoje, besimeldžiančioje už kunigų ir kunigystės kandidatų šventėjimą. Pirmiausia šventė plito ispaniškai kalbančių katalikų šalyse, nuo 1973 m. nustatyta jos šventimo data liturginiame kalendoriuje: ketvirtadienis po Sekminių. Popiežiaus Benedikto XVI sprendimu atskirų šalių vyskupų konferencijoms buvo leista įsivesti šią šventę: tai buvo vienas iš jo pontifikate švęstų Kunigų metų dvasinių vaisių.
Paskirta maldavimams
Plačiau
Gegužinės pamaldos Švč. Mergelės Marijos garbei
Gegužės mėnuo skiriamas Švč. Mergelės Marijos garbei. Gegužines pamaldas (nuo gegužės 1 iki 31 d. imtinai) galima atlikti prieš Mišias arba po jų, arba kitu tinkamu laiku. Paprastai joms vadovauja kunigas ar diakonas. Giedama arba skaitoma
Švč. Mergelės Marijos litanija (LM, 262), kalbama šv. Bernardo malda „Atsimink“ (LM, 264), giesmė „Sveika, Marija“ (LM, 267) arba „Marija, Marija“ (LM, 548). Per Mišias tinka pasakyti trumpą mariologinį pamokslą.
Eilinis laikas
Plačiau
Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).