2024
GEGUŽĖ
ketvirtadienis
23

Popiežiaus intencijos šį mėnesį

Bendroji – kad vienuoliai, vienuolės ir seminaristai augintų savo pašaukimą per žmogišką, pastoracinį, dvasinį ir bendruomeninį ugdymą, kuris leistų jiems tapti patikimais Evangelijos liudytojais.

Šventė/šventasis

Mūsų Viešpats Jėzus Kristus, Aukščiausiasis ir Amžinasis Kunigas

Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, Aukščiausiojo ir Amžinojo Kunigo, šventė

Lietuvoje įvesta nuo 2013 m. vasario 20 d., pradėta švęsti 2014 m. Jos ištakos – Ispanijos kontempliatyvios Kristaus Kunigo seserų oblačių vienuolijoje, besimeldžiančioje už kunigų ir kunigystės kandidatų šventėjimą. Pirmiausia šventė plito ispaniškai kalbančių katalikų šalyse, nuo 1973 m. nustatyta jos šventimo data liturginiame kalendoriuje: ketvirtadienis po Sekminių. Popiežiaus Benedikto XVI sprendimu atskirų šalių vyskupų konferencijoms buvo leista įsivesti šią šventę: tai buvo vienas iš jo pontifikate švęstų Kunigų metų dvasinių vaisių.

Paskirta maldavimams

Gegužinės pamaldos Švč. Mergelės Marijos garbei

Gegužės mėnuo skiriamas Švč. Mergelės Marijos garbei. Gegužines pamaldas (nuo gegužės 1 iki 31 d. imtinai) galima atlikti prieš Mišias arba po jų, arba kitu tinkamu laiku. Paprastai joms vadovauja kunigas ar diakonas. Giedama arba skaitoma Švč. Mergelės Marijos litanija (LM, 262), kalbama šv. Bernardo malda „Atsimink“ (LM, 264), giesmė „Sveika, Marija“ (LM, 267) arba „Marija, Marija“ (LM, 548). Per Mišias tinka pasakyti trumpą mariologinį pamokslą.

Eilinis laikas

Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).

B Eilinis laikas E2
VII eilinė savaitė
Liturginis šventimo pavadinimas

Mūsų Viešpats Jėzus Kristus, Aukščiausiasis ir Amžinasis Kunigas

Šventė (F/8f)

Gegužinės pamaldos Švč. Mergelės Marijos garbei

Skaitiniai

Jer 31, 31–34: Aš sudarysiu naują sandorą ir neatminsiu nuodėmės

   arba Žyd 10, 11–18: Jis amžiams padarė tobulus šventinamuosius

Ps 110, 1. 2. 3. P.: Tu Kunigas amžiais kaip Melchizedekas.

† Mk 14, 22–25: Tai mano kūnas. Tai mano kraujas

Valandų liturgija šventės

[Psalmės iš I savaitės sekmadienio]

Popiežiaus intencijos šį mėnesį

Bendroji – kad vienuoliai, vienuolės ir seminaristai augintų savo pašaukimą per žmogišką, pastoracinį, dvasinį ir bendruomeninį ugdymą, kuris leistų jiems tapti patikimais Evangelijos liudytojais.

Šventė/šventasis

Mūsų Viešpats Jėzus Kristus, Aukščiausiasis ir Amžinasis Kunigas

Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, Aukščiausiojo ir Amžinojo Kunigo, šventė

Lietuvoje įvesta nuo 2013 m. vasario 20 d., pradėta švęsti 2014 m. Jos ištakos – Ispanijos kontempliatyvios Kristaus Kunigo seserų oblačių vienuolijoje, besimeldžiančioje už kunigų ir kunigystės kandidatų šventėjimą. Pirmiausia šventė plito ispaniškai kalbančių katalikų šalyse, nuo 1973 m. nustatyta jos šventimo data liturginiame kalendoriuje: ketvirtadienis po Sekminių. Popiežiaus Benedikto XVI sprendimu atskirų šalių vyskupų konferencijoms buvo leista įsivesti šią šventę: tai buvo vienas iš jo pontifikate švęstų Kunigų metų dvasinių vaisių.

Paskirta maldavimams

Gegužinės pamaldos Švč. Mergelės Marijos garbei

Gegužės mėnuo skiriamas Švč. Mergelės Marijos garbei. Gegužines pamaldas (nuo gegužės 1 iki 31 d. imtinai) galima atlikti prieš Mišias arba po jų, arba kitu tinkamu laiku. Paprastai joms vadovauja kunigas ar diakonas. Giedama arba skaitoma Švč. Mergelės Marijos litanija (LM, 262), kalbama šv. Bernardo malda „Atsimink“ (LM, 264), giesmė „Sveika, Marija“ (LM, 267) arba „Marija, Marija“ (LM, 548). Per Mišias tinka pasakyti trumpą mariologinį pamokslą.

Eilinis laikas

Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).