2024-11-22
penktadienis
Bendroji – meldžiame už viso pasaulio krikščioniškas šeimas, kad savo kasdieniame gyvenime jos įkūnytų bei patirtų besąlygišką meilę ir šventumą.
Šv. Paulinas Nolietis (~354–431)
Šv. Paulinas Nolietis gimė apie 353–354 m. netoli Bordo, Galijoje, kilmingų romėnų šeimoje, mirė 431 m. Užėmė aukštus konsulo, gubernatoriaus postus. Sulaukęs 35 metų pasikrikštijo. Didžiai savo luomo žmonių nuostabai, išpardavė milžinišką savo turtą ir paskyrė lėšas našlaičių reikmėms bei vergų išpirkai.
Šventieji Jonas Fišeris (1469–1535), Ročesterio vyskupas, ir Tomas Moras (1478–1535), Anglijos karaliaus kancleris, priešinosi karaliaus Henriko VIII skyryboms ir vis naujoms jo vedyboms, gynė popiežiaus primatą. 1534 m. buvo įkalinti ir 1535 m. nukankinti nukertant galvas.
Birželinės pamaldos Švč. Jėzaus Širdies garbei
Birželio mėnuo skiriamas Švč. Jėzaus Širdies garbinimui. Šį mėnesį, penktadienį po Devintinių, minima Švč. Jėzaus Širdies iškilmė, taip pat kasdien atliekamos šiam tikslui skirtos pamaldos.
Pamaldas galima atlikti prieš Mišias ar po jų, arba kitu tinkamu laiku. Paprastai pamaldoms vadovauja kunigas ar diakonas. Giedama arba kalbama Švč. Jėzaus Širdies litanija (LM, 255), kalbamas Žmonijos pasiaukojimo aktas (LM, 258), pabaigoje giedama „Jėzaus Širdie Švenčiausia“ (LM, 588) ar kuri kita panašaus turinio giesmė.
Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).
Trečiadienis
Eilinis šiokiadienis (f/13)
Birželinės pamaldos Švč. Jėzaus Širdies garbei
2 Kar 22, 8–13; 23, 1–3: Karalius liepė garsiai perskaityti tautai visus Viešpaties namuose atrastosios sandoros knygos žodžius
Ps 119, 33. 34. 35. 36. 37. 40. P.: Parodyk man, Dieve, savo įstatymų kelią.
† Mt 7, 15–20: Jūs pažinsite juos iš vaisių
Šv. Paulinas Nolietis, vyskupas
Laisvas minėjimas (m/12)
Šv. Jonas Fišeris, vyskupas, ir Tomas Moras, kankiniai
Laisvas minėjimas (m/12)
Šv. Jono Krikštytojo Gimimo iškilmės vigilija
Iškilmės vigilija (S/3)
Jer 1, 4–10: Dar prieš sutverdamas motinos kūne, aš tave išrinkau
Ps 71, 1–2. 3–4a. 5–6ab. 15ab. 17. P.: Tu buvai mano sargas nuo pat kūdikystės.
1 Pt 1, 8–12: Šito išganymo ieškojo ir jį tyrinėjo pranašai
† Lk 1, 5–17: ji pagimdys tau sūnų, o tu jį praminsi Jonu
Bendroji – meldžiame už viso pasaulio krikščioniškas šeimas, kad savo kasdieniame gyvenime jos įkūnytų bei patirtų besąlygišką meilę ir šventumą.
Šv. Paulinas Nolietis (~354–431)
Šv. Paulinas Nolietis gimė apie 353–354 m. netoli Bordo, Galijoje, kilmingų romėnų šeimoje, mirė 431 m. Užėmė aukštus konsulo, gubernatoriaus postus. Sulaukęs 35 metų pasikrikštijo. Didžiai savo luomo žmonių nuostabai, išpardavė milžinišką savo turtą ir paskyrė lėšas našlaičių reikmėms bei vergų išpirkai.
Šventieji Jonas Fišeris (1469–1535), Ročesterio vyskupas, ir Tomas Moras (1478–1535), Anglijos karaliaus kancleris, priešinosi karaliaus Henriko VIII skyryboms ir vis naujoms jo vedyboms, gynė popiežiaus primatą. 1534 m. buvo įkalinti ir 1535 m. nukankinti nukertant galvas.
Birželinės pamaldos Švč. Jėzaus Širdies garbei
Birželio mėnuo skiriamas Švč. Jėzaus Širdies garbinimui. Šį mėnesį, penktadienį po Devintinių, minima Švč. Jėzaus Širdies iškilmė, taip pat kasdien atliekamos šiam tikslui skirtos pamaldos.
Pamaldas galima atlikti prieš Mišias ar po jų, arba kitu tinkamu laiku. Paprastai pamaldoms vadovauja kunigas ar diakonas. Giedama arba kalbama Švč. Jėzaus Širdies litanija (LM, 255), kalbamas Žmonijos pasiaukojimo aktas (LM, 258), pabaigoje giedama „Jėzaus Širdie Švenčiausia“ (LM, 588) ar kuri kita panašaus turinio giesmė.
Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).