2024-11-22
penktadienis
Bendroji – meldžiamės, kad Viešpats suteiktų mums malonę broliškai sugyventi su kitų religijų broliais ir seserimis, meldžiantis vieniems už kitus ir nestokojant atvirumo visiems.
Šv. Pranciškus Salezas (1567–1622)
Šv. Pranciškus Salezas (1567–1622), teisininkas. 1602 m. konsekruotas Ženevos vyskupu. Manoma, kad dėl jo kelios dešimtys tūkstančių protestantų atsivertė į katalikybę. Kartu su šv. Joana Pranciška Šantaliete įsteigė Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo seserų vienuoliją. Jo dvasinio gyvenimo patarimai pritaikyti visiems ir išleisti knygoje „Įvadas į dvasinį gyvenimą“ arba „Filiotėja“ per trumpą laiką paplito po visą pasaulį. 1877 m. paskelbtas Bažnyčios mokytoju, 1923 m. Pijus XI paskyrė jį katalikų žurnalistų ir rašytojų globėju.
Maldos už krikščionių vienybę aštuondienis
Sausio 18–25 d. kiekvienais metais skiriama melstis už krikščionių vienybę. Paprastai krikščionių vienybės visą aštuondienį meldžiama ne tik atskirose savo bendruomenėse, bet kurią nors dieną įvairių vietos krikščionių bendruomenių atstovai susirenka bendrai maldai į vadinamąsias ekumenines pamaldas.
Pirmąją maldos už krikščionių vienybę savaitę 1908 m. sausio 18–25 d. Niujorke surengė amerikiečių episkopalų kunigas Paul Wattson. Kitas ekumenizmo pradžiai svarbus įvykis buvo vadinamoji Edinburgo konferencija, į kurią 1910 m. susirinkę anglikonų ir evangelikų atstovai nusprendė tarpusavy derinti evangelizavimo darbą ir melstis už krikščionių vienybę. Katalikų Bažnyčia pirma kartą maldų savaitę už krikščionių vienybę, popiežiaus Benedikto XV paraginta, minėjo 1916 m. Koordinuoti įvairių Bažnyčių maldas už vienybę ir jas rengti tuo pačiu metu pradėta 1935 m. Nuo 1968 m. maldos savaitės turi bendrą temą, kurią kartu suderina Rytų Bažnyčias ir protestantiškas bendruomenes vienijanti Pasaulinė Bažnyčių Taryba ir Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba (žr. lt.radiovaticana.va).
Dievo Žodžio sekmadienis
2019 m. rugsėjo 30 d. Popiežius Pranciškus savo apaštališkajame laiške APERUIT ILLIS (plg. Lk 24, 45) trečiąjį eilinį metų sekmadienį paskelbė Dievo Žodžio sekmadieniu. Jis skirtas Dievo žodį švęsti, apmąstyti ir skleisti, kad „Dievo tauta vis maldingiau ir artimiau pažintų Šventąjį Raštą“ (plg. Aperuit illis, 15). Pirmą kartą buvo švenčiamas 2020 m. sausio 26 d.
Laiškas APERUIT ILLIS »»
Apie ženklą vaticannews.va »»
Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).
III eilinis sekmadienis
Eilinis sekmadienis (F/6)
Maldos už krikščionių vienybę aštuondienis
Dievo Žodžio sekmadienis
Jon 3, 1–5. 10: Nineviečiai nusigręžė nuo savo nedorų kelių
Ps 25, 4–5ab. 6–7bc. 8–9. P.: Parodyk, Viešpatie, man savo kelią.
1 Kor 7, 29–31: Šio pasaulio pavidalas praeina
† Mk 1, 14–20: Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!
Šv. Pranciškus Salezas, vyskupas, Bažnyčios mokytojas
Privalomas minėjimas (M/10)
Bendroji – meldžiamės, kad Viešpats suteiktų mums malonę broliškai sugyventi su kitų religijų broliais ir seserimis, meldžiantis vieniems už kitus ir nestokojant atvirumo visiems.
Šv. Pranciškus Salezas (1567–1622)
Šv. Pranciškus Salezas (1567–1622), teisininkas. 1602 m. konsekruotas Ženevos vyskupu. Manoma, kad dėl jo kelios dešimtys tūkstančių protestantų atsivertė į katalikybę. Kartu su šv. Joana Pranciška Šantaliete įsteigė Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo seserų vienuoliją. Jo dvasinio gyvenimo patarimai pritaikyti visiems ir išleisti knygoje „Įvadas į dvasinį gyvenimą“ arba „Filiotėja“ per trumpą laiką paplito po visą pasaulį. 1877 m. paskelbtas Bažnyčios mokytoju, 1923 m. Pijus XI paskyrė jį katalikų žurnalistų ir rašytojų globėju.
Maldos už krikščionių vienybę aštuondienis
Sausio 18–25 d. kiekvienais metais skiriama melstis už krikščionių vienybę. Paprastai krikščionių vienybės visą aštuondienį meldžiama ne tik atskirose savo bendruomenėse, bet kurią nors dieną įvairių vietos krikščionių bendruomenių atstovai susirenka bendrai maldai į vadinamąsias ekumenines pamaldas.
Pirmąją maldos už krikščionių vienybę savaitę 1908 m. sausio 18–25 d. Niujorke surengė amerikiečių episkopalų kunigas Paul Wattson. Kitas ekumenizmo pradžiai svarbus įvykis buvo vadinamoji Edinburgo konferencija, į kurią 1910 m. susirinkę anglikonų ir evangelikų atstovai nusprendė tarpusavy derinti evangelizavimo darbą ir melstis už krikščionių vienybę. Katalikų Bažnyčia pirma kartą maldų savaitę už krikščionių vienybę, popiežiaus Benedikto XV paraginta, minėjo 1916 m. Koordinuoti įvairių Bažnyčių maldas už vienybę ir jas rengti tuo pačiu metu pradėta 1935 m. Nuo 1968 m. maldos savaitės turi bendrą temą, kurią kartu suderina Rytų Bažnyčias ir protestantiškas bendruomenes vienijanti Pasaulinė Bažnyčių Taryba ir Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba (žr. lt.radiovaticana.va).
Dievo Žodžio sekmadienis
2019 m. rugsėjo 30 d. Popiežius Pranciškus savo apaštališkajame laiške APERUIT ILLIS (plg. Lk 24, 45) trečiąjį eilinį metų sekmadienį paskelbė Dievo Žodžio sekmadieniu. Jis skirtas Dievo žodį švęsti, apmąstyti ir skleisti, kad „Dievo tauta vis maldingiau ir artimiau pažintų Šventąjį Raštą“ (plg. Aperuit illis, 15). Pirmą kartą buvo švenčiamas 2020 m. sausio 26 d.
Laiškas APERUIT ILLIS »»
Apie ženklą vaticannews.va »»
Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).