2024-11-03
sekmadienis
Bendroji – meldžiamės už karo zonose dirbančius medikus ir humanitarinės pagalbos darbuotojus, kurie rizikuoja savo gyvybe, kad išgelbėtų kitus.
Šv. Kotryna Sienietė (1347–1380)
Šv. Kotrynos Sienietės, Europos globėjos šventė
Šv. Kotryna (1347–1380) gimė Sienos mieste. Penkiolikos metų tapo dominikonų tretininke. Kotrynos šventumas bei raštai padarė ją įtakinga vėlyvųjų viduramžių dvasine vadove. Ji kartu su kitais ragino popiežių Grigalių XI sugrįžti į Romą ir užbaigti taip vadinamą Avinjono nelaisvę. Mirė Romoje. 1461 m. paskelbta šventąja, 1970 m. – Bažnyčios mokytoja. Nuo 1999 m. Europos globėja.
„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).
1 Jn 1, 5 – 2, 2: Jėzaus kraujas apvalo mus nuo visų nuodėmių
Ps 103, 1–2. 3–4. 8–9. 13–14. 17–18a. P.: Tegu mano siela Viešpatį šlovina.
† Mt 11, 25–30: Paslėpei tai nuo išmintingųjų, o apreiškei mažutėliams
Bendroji – meldžiamės už karo zonose dirbančius medikus ir humanitarinės pagalbos darbuotojus, kurie rizikuoja savo gyvybe, kad išgelbėtų kitus.
Šv. Kotryna Sienietė (1347–1380)
Šv. Kotrynos Sienietės, Europos globėjos šventė
Šv. Kotryna (1347–1380) gimė Sienos mieste. Penkiolikos metų tapo dominikonų tretininke. Kotrynos šventumas bei raštai padarė ją įtakinga vėlyvųjų viduramžių dvasine vadove. Ji kartu su kitais ragino popiežių Grigalių XI sugrįžti į Romą ir užbaigti taip vadinamą Avinjono nelaisvę. Mirė Romoje. 1461 m. paskelbta šventąja, 1970 m. – Bažnyčios mokytoja. Nuo 1999 m. Europos globėja.
„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).