Pirmasis skaitinys (1 Jn 1, 5 - 2, 2)

    Mylimieji!
    Tai yra žinia, kurią esame išgirdę iš jo ir skelbiame jums, kad Dievas yra šviesa ir jame nėra jokios tamsybės. Jei sakytume, kad bendraujame su juo, o vaikščiotume tamsoje, meluotume ir nevykdytume tiesos. O jei vaikščiojame šviesoje, kaip ir jis yra šviesoje, mes bendraujame vieni su kitais, ir jo Sūnaus Jėzaus kraujas apvalo mus nuo visų nuodėmių.
    Jei sakytume, jog neturime nuodėmės, klaidintume patys save, ir nebūtų mumyse tiesos. Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių. Jei sakytume, kad nesame nusidėję, mes jį darytume melagiu, ir nebūtų mumyse jo žodžio.
    Mano vaikeliai, aš jums tai rašau, kad nenusidėtumėte. O jei kuris nusidėtų, tai mes turime Užtarėją pas Tėvą, teisųjį Jėzų Kristų. Jis yra permaldavimas už mūsų nuodėmes, ir ne tik už mūsų, bet ir už viso pasaulio.

Atliepiamoji psalmė (Ps 102, 1-4. 8–9. 13–14. 17–18)

P.  Tegu mano siela Viešpatį šlovina.

Tegu mano siela Viešpatį šlovina,
ir visa, kas yra manyje, tegarbina jo šventąjį vardą!
Lai mano siela Viešpatį šlovina,
lai neužmiršta, kiek jis man gero padarė. – P.

Jis man visas kaltes dovanoja,
gydo visas mano silpnybes.
Nuo pražūties gelbi mano gyvybę,
gaili manęs ir puošia mane savo malone. – P.

Viešpats - švelnus, maloningas,
neskuba rūstaut, yra pilnas gerumo.
Ne visą laiką jis baras,
ne amžinai jis mus baudžia. – P.

Kaip tėvas gailisi vaiko,
taip gailisi Viešpats ištikimųjų.
Jis gi supranta iš ko mes padaryti:
žino, kad esam iš dulkių. – P.

Bet Viešpats amžinai gailestingas
tiems, kurie jo šventai bijo.
Ainių ainiams jis geras –
tiems, kur jo sandoros laikos. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Mt 11, 25)

P. Aleliuja. – Šlovė tau, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie,
                    kad karalystės paslaptis apreiškei mažutėliams. – P. Aleliuja

Evangelija (Mt 11, 25–30)

    Anuo metu Jėzus bylojo:
    „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. Taip, Tėve, nes tau taip patiko.
    Viskas man yra mano Tėvo atiduota; ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus panorės apreikšti.
    Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu!
    Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Mano jungas švelnus, mano našta lengva“.