2024-12-11
trečiadienis
Bendroji – meldžiamės už karo zonose dirbančius medikus ir humanitarinės pagalbos darbuotojus, kurie rizikuoja savo gyvybe, kad išgelbėtų kitus.
Šv. Adalbertas, vyskupas, kankinys, gyvenęs apie 956–997 m. Vaikystėje sirgo, buvo arti mirties, ir tėvai davė įžadą, kad jis tarnaus Dievui, jeigu pasveiks. 982 m. tapo Prahos vyskupu. 997 m. išvyko skelbti Evangelijos į Prūsiją, netoli dabartinio Karaliaučiaus. Čia ir mirė kankinio mirtimi. Pirmasis baltų genčių misionierius.
„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).
Pirmosios aštuonios Velykų laiko dienos sudaro Velykų aštuondienį ir švenčiamos kaip Viešpaties iškilmės.
Velykų ketvirtoji diena
Velykų aštuondienio šiokiadienis (S/2)
Apd 3, 1–10: Ką turiu, tą duosiu: Jėzaus vardu imk ir vaikščiok!
Ps 105, 1–2. 3–4. 6–7. 8–9. P.: Tegul džiaugiasi širdys, kurios Viešpaties ilgis. / Aleliuja.
∆ Sekvencija (neprivaloma): Velykų aukai didingai...
† Lk 24, 13–35: Jie pažino Jėzų, kai jis laužė duoną
Šv. Adalbertas (Vaitiekus), vyskupas, kankinys
Privalomas minėjimas (M/11b)
Bendroji – meldžiamės už karo zonose dirbančius medikus ir humanitarinės pagalbos darbuotojus, kurie rizikuoja savo gyvybe, kad išgelbėtų kitus.
Šv. Adalbertas, vyskupas, kankinys, gyvenęs apie 956–997 m. Vaikystėje sirgo, buvo arti mirties, ir tėvai davė įžadą, kad jis tarnaus Dievui, jeigu pasveiks. 982 m. tapo Prahos vyskupu. 997 m. išvyko skelbti Evangelijos į Prūsiją, netoli dabartinio Karaliaučiaus. Čia ir mirė kankinio mirtimi. Pirmasis baltų genčių misionierius.
„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).
Pirmosios aštuonios Velykų laiko dienos sudaro Velykų aštuondienį ir švenčiamos kaip Viešpaties iškilmės.