2024-10-16
trečiadienis
Bendroji – meldžiamės už karo zonose dirbančius medikus ir humanitarinės pagalbos darbuotojus, kurie rizikuoja savo gyvybe, kad išgelbėtų kitus.
VIEŠPATIES JĖZAUS KRISTAUS PRISIKĖLIMO IŠKILMĖ
Tai tiesa! Viešpats prisikėlė, aleliuja.
Jam šlovė ir galybė per amžių amžius!
Dieve, tavo Sūnus, nugalėjęs mirtį, šiandien atkėlė vartus amžinybėn; duok mums, švenčiantiems jo prisikėlimo iškilmes, Šventosios Dvasios šviesoje prisikelti naujam gyvenimui. (RM, 294)
Šv. Anzelmas gyveno 1033–1109 m. Gimė turtingoje šeimoje. Tėvas – pasaulietiškų pramogų mėgėjas, motina – labai religinga. Saugodama nuo blogos tėvo įtakos, sūnų atidavė auklėti benediktinams. Buvo gabus mokslui; sparčiai žengė ir dvasinio tobulėjimo keliu, tad buvo autoritetas kitiems vienuoliams; išrinktas vyresniuoju, vėliau tapo abatu. Daugelį žavėjo ne tik jo išsimokslinimas, bet ir įtaigus žodis, pagarbus bendravimas su ganomaisiais.
„Kristus atpirko žmones ir tobulai pagarbino Dievą labiausiai savo velykine paslaptimi, mirtimi sunaikindamas mūsų mirtį ir prisikėlimu grąžindamas mums gyvenimą. Todėl velykinis Kristaus Kančios ir Prisikėlimo tridienis yra visų liturginių metų vainikas. Kas yra sekmadienis savaitėje, tas Velykų iškilmė liturginiuose metuose.
Velykinis Viešpaties Kančios ir Prisikėlimo tridienis prasideda vakarinėmis Didžiojo ketvirtadienio Mišiomis ir baigiasi Velykų sekmadienio Vakarine. Jo centras – Velyknaktis.
Didįjį penktadienį ir, jei įprasta, Didįjį šeštadienį iki Velyknakčio pamaldų visur laikomasi šventojo priešvelykinio pasninko.
Velykų vigilija (Velyknaktis) – ta šventa naktis, kurią Viešpats prisikėlė, – yra „visų šventųjų vigilijų motina“. Joje Bažnyčia budėdama laukia Kristaus prisikėlimo ir sakramentiniu būdu jį jau švenčia. Todėl visos šios šventosios vigilijos pamaldos turi būti atliekamos naktį: arba taip, kad prasidėtų su nakties pradžia, arba kad baigtųsi prieš sekmadienio aušrą“ (AC, 18–21).
Viešpaties Jėzaus Kristaus Prisikėlimas (Velykos)
Iškilmė (S/1)
Apd 10, 34a. 37–43: Su juo valgėme ir gėrėme, jam prisikėlus iš numirusių
Ps 118, 1–2. 16ab–17. 22–23. P.: Viešpats šią dieną mums davė, – linksminkimės, džiugesį skleiskim! / Aleliuja, aleliuja, aleliuja.
Kol 3, 1–4: Siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus
arba 1 Kor 5, 6b–8: Išmeskite senąjį raugą, kad taptumėte nauji
▲ Sekvencija (privaloma): Velykų aukai didingai...
† Jn 20, 1–9: Jis turėjo prisikelti iš numirusių
arba † Lk 24, 1–12: Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų?
arba vakare galima imti † Lk 24, 13–35: Jie pažino Jėzų, kai jis laužė duoną
Bendroji – meldžiamės už karo zonose dirbančius medikus ir humanitarinės pagalbos darbuotojus, kurie rizikuoja savo gyvybe, kad išgelbėtų kitus.
VIEŠPATIES JĖZAUS KRISTAUS PRISIKĖLIMO IŠKILMĖ
Tai tiesa! Viešpats prisikėlė, aleliuja.
Jam šlovė ir galybė per amžių amžius!
Dieve, tavo Sūnus, nugalėjęs mirtį, šiandien atkėlė vartus amžinybėn; duok mums, švenčiantiems jo prisikėlimo iškilmes, Šventosios Dvasios šviesoje prisikelti naujam gyvenimui. (RM, 294)
Šv. Anzelmas gyveno 1033–1109 m. Gimė turtingoje šeimoje. Tėvas – pasaulietiškų pramogų mėgėjas, motina – labai religinga. Saugodama nuo blogos tėvo įtakos, sūnų atidavė auklėti benediktinams. Buvo gabus mokslui; sparčiai žengė ir dvasinio tobulėjimo keliu, tad buvo autoritetas kitiems vienuoliams; išrinktas vyresniuoju, vėliau tapo abatu. Daugelį žavėjo ne tik jo išsimokslinimas, bet ir įtaigus žodis, pagarbus bendravimas su ganomaisiais.
„Kristus atpirko žmones ir tobulai pagarbino Dievą labiausiai savo velykine paslaptimi, mirtimi sunaikindamas mūsų mirtį ir prisikėlimu grąžindamas mums gyvenimą. Todėl velykinis Kristaus Kančios ir Prisikėlimo tridienis yra visų liturginių metų vainikas. Kas yra sekmadienis savaitėje, tas Velykų iškilmė liturginiuose metuose.
Velykinis Viešpaties Kančios ir Prisikėlimo tridienis prasideda vakarinėmis Didžiojo ketvirtadienio Mišiomis ir baigiasi Velykų sekmadienio Vakarine. Jo centras – Velyknaktis.
Didįjį penktadienį ir, jei įprasta, Didįjį šeštadienį iki Velyknakčio pamaldų visur laikomasi šventojo priešvelykinio pasninko.
Velykų vigilija (Velyknaktis) – ta šventa naktis, kurią Viešpats prisikėlė, – yra „visų šventųjų vigilijų motina“. Joje Bažnyčia budėdama laukia Kristaus prisikėlimo ir sakramentiniu būdu jį jau švenčia. Todėl visos šios šventosios vigilijos pamaldos turi būti atliekamos naktį: arba taip, kad prasidėtų su nakties pradžia, arba kad baigtųsi prieš sekmadienio aušrą“ (AC, 18–21).