2024-11-23
šeštadienis
Evangelizacinė – meldžiamės, kad tikėjimo skleidimo tarnystėje dirbantys žmonės, eidami į dialogą su kultūra, rastų šiems laikams tinkamą kalbą.
Šv. Jonas Damaskietis (676–749)
Šv. Jonas Damaskietis (676–749) gimė Damaske. Jo tėvas buvo mokesčių, kuriuos krikščionys turėjo mokėti kalifui, rinkėjas. Jonas buvo numatytas pakeisti tėvą mokesčių rinkėjo pareigose, tačiau jis kartu su Kozmu pabėgo į Šv. Sabo vienuolyną prie Negyvosios jūros. Čia rašė krikščioniškosios teologijos veikalus. Žymiausias jo kūrinys – „Tikrasis tikėjimas“ – buvo įtrauktas į šv. Tomo Akviniečio „Summa“ ir taip išplito Vakaruose. Didžiausias Jono nuopelnas – mokėjimas kovojant su eretikais aiškiai ir griežtai formuoti tradicinę Bažnyčios doktriną ir nustatyti jos terminologiją. Garsus šventumu ir mokslingumu, žodžiu ir raštu ryžtingai kovojo su imperatoriumi Leonu Izauriku dėl šventųjų paveikslų kulto. Tapęs vienuoliu, Šv. Sabo lauroje netoli Jeruzalės kūrė šventus himnus. Ten ir mirė. Popiežius Leonas XIII 1890 m. jį paskelbė Bažnyčios mokytoju.
Adventas turi dvejopą pobūdį: pasirengimą Kalėdų iškilmėms, kada pagarbiai minimas Dievo Sūnaus pirmasis atėjimas pas žmones, ir kartu prisiminimą, jog reikia laukti Kristaus antrojo atėjimo pasaulio pabaigoje. Dėl šių dviejų priežasčių adventas yra maldingo ir džiugaus laukimo metas. Jis prasideda I Vakarine to sekmadienio, kuris esti lapkričio 30 dieną arba jai artimiausias, ir baigiasi prieš Kristaus Gimimo I Vakarinę“ (AC, 39–42).
Antradienis
Advento šiokiadienis [M/13]
Iz 11, 1–10: Ant jo ilsėsis Viešpaties dvasia
Ps 72, 1–2. 7–8. 12–13. 17. P.: Klestės jo dienomis teisingumas, gražiausia ramybė per amžius.
† Lk 10, 21–24: Jėzus pradžiunga Šventąja Dvasia
Šv. Jonas Damaskietis, kunigas, Bažnyčios mokytojas
Laisvas minėjimas (m/12)
Evangelizacinė – meldžiamės, kad tikėjimo skleidimo tarnystėje dirbantys žmonės, eidami į dialogą su kultūra, rastų šiems laikams tinkamą kalbą.
Šv. Jonas Damaskietis (676–749)
Šv. Jonas Damaskietis (676–749) gimė Damaske. Jo tėvas buvo mokesčių, kuriuos krikščionys turėjo mokėti kalifui, rinkėjas. Jonas buvo numatytas pakeisti tėvą mokesčių rinkėjo pareigose, tačiau jis kartu su Kozmu pabėgo į Šv. Sabo vienuolyną prie Negyvosios jūros. Čia rašė krikščioniškosios teologijos veikalus. Žymiausias jo kūrinys – „Tikrasis tikėjimas“ – buvo įtrauktas į šv. Tomo Akviniečio „Summa“ ir taip išplito Vakaruose. Didžiausias Jono nuopelnas – mokėjimas kovojant su eretikais aiškiai ir griežtai formuoti tradicinę Bažnyčios doktriną ir nustatyti jos terminologiją. Garsus šventumu ir mokslingumu, žodžiu ir raštu ryžtingai kovojo su imperatoriumi Leonu Izauriku dėl šventųjų paveikslų kulto. Tapęs vienuoliu, Šv. Sabo lauroje netoli Jeruzalės kūrė šventus himnus. Ten ir mirė. Popiežius Leonas XIII 1890 m. jį paskelbė Bažnyčios mokytoju.
Adventas turi dvejopą pobūdį: pasirengimą Kalėdų iškilmėms, kada pagarbiai minimas Dievo Sūnaus pirmasis atėjimas pas žmones, ir kartu prisiminimą, jog reikia laukti Kristaus antrojo atėjimo pasaulio pabaigoje. Dėl šių dviejų priežasčių adventas yra maldingo ir džiugaus laukimo metas. Jis prasideda I Vakarine to sekmadienio, kuris esti lapkričio 30 dieną arba jai artimiausias, ir baigiasi prieš Kristaus Gimimo I Vakarinę“ (AC, 39–42).