2024-11-24
sekmadienis
Šv. Rožė Limietė (1586–1617) gimė religingoje ispanų šeimoje. Dėl nepaprasto grožio Elzbietą imta vadinti Rože. Sulaukusi 14 metų, tapo dominikonių tretininke. Stengėsi padėti vienišiems, ligotiems žmonėms, bet tėvai nuskurdo ir anksti mirė, todėl ji sunkiai vertėsi. Gyveno asketiškai, maldingai ir išgarsėjo savo šventumu (kiekvieną penktadienį regėdavo Kristaus kančią). Rožė – labiausiai gerbiama Lotynų Amerikos šventoji, Amerikos globėja.
Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).
XXI eilinis sekmadienis
Eilinis sekmadienis (F/6)
Iz 22, 19–23: Jam ant peties uždėsiu Dovydo namų raktą
Ps 138, 1–2a. 2bc–3. 6. 8bc. P.: Amžina, Viešpatie, tavo ištikimoji meilė, – neatmesk to, ką sukūrei.
Rom 11, 33–36: Iš jo, per jį ir jame yra visa.
† Mt 16, 13–20: Tu esi Petras, tau duosiu Dangaus Karalystės raktus
Šv. Rožė Limietė, mergelė
Laisvas minėjimas (m/12)
Šv. Rožė Limietė (1586–1617) gimė religingoje ispanų šeimoje. Dėl nepaprasto grožio Elzbietą imta vadinti Rože. Sulaukusi 14 metų, tapo dominikonių tretininke. Stengėsi padėti vienišiems, ligotiems žmonėms, bet tėvai nuskurdo ir anksti mirė, todėl ji sunkiai vertėsi. Gyveno asketiškai, maldingai ir išgarsėjo savo šventumu (kiekvieną penktadienį regėdavo Kristaus kančią). Rožė – labiausiai gerbiama Lotynų Amerikos šventoji, Amerikos globėja.
Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).