2024-10-15
antradienis
Bendroji – už tuos, kurie kenčia dėl bažnytinės bendruomenės narių padaryto blogio, kad jie pačioje Bažnyčioje rastų atsaką į savo skausmą ir kančias.
Šv. Bonifacas (Brunonas) Kverfurtietis (~974–1009)
Šv. Brunonas, vienuolinis vardas Bonifacas, gimė apie 974 m. Kverfurte (Vokietijoje), mirė 1009 m. Lietuvoje. Pirmasis Lietuvoje veikęs misionierius, antrasis prūsų apaštalas. 994 m. įšventintas kunigu ir pakeltas kanauninku. Prahos vyskupo Vaitiekaus (Adalberto) paveiktas, 998 m. įstojo į Benediktinų ordiną. 1004 m. įšventintas misijų arkivyskupu. Išvyko į Prūsiją misijoms ir 1009 m. buvo nužudytas Lietuvos ir Rusios pasienyje. Jo kankinystės aprašyme pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas.
„Gavėnia skirta pasirengti Velykoms. Todėl gavėnios liturgija tiek Krikštui palaipsniui besiruošiančius katechumenus, tiek Krikštą prisimenančius bei atgailaujančius tikinčiuosius rengia Velykų paslapčiai švęsti. Gavėnia trunka nuo Pelenų trečiadienio iki Paskutinės Vakarienės Mišių pradžios“ (AC, 27–28).
Ketvirtadienis
Gavėnios šiokiadienis [F/9]
Jer 17, 5–10: Prakeiktas žmogus, kurs žmonėmis pasikliauja. Laimingas žmogus, kurs Dievu pasikliauja
Ps 1, 1–2. 3. 4. 6. P.: Laimingas žmogus, kuris Viešpačiu tiki.
† Lk 16, 19–31: Tu atsiėmei savo gėrybes, o Lozorius tik nelaimes. Todėl jis susilaukė paguodos, o tu kenti
Šv. Bonifacas (Brunonas) Kverfurtietis, vyskupas, kankinys
Privalomas minėjimas (M/11b)
Bendroji – už tuos, kurie kenčia dėl bažnytinės bendruomenės narių padaryto blogio, kad jie pačioje Bažnyčioje rastų atsaką į savo skausmą ir kančias.
Šv. Bonifacas (Brunonas) Kverfurtietis (~974–1009)
Šv. Brunonas, vienuolinis vardas Bonifacas, gimė apie 974 m. Kverfurte (Vokietijoje), mirė 1009 m. Lietuvoje. Pirmasis Lietuvoje veikęs misionierius, antrasis prūsų apaštalas. 994 m. įšventintas kunigu ir pakeltas kanauninku. Prahos vyskupo Vaitiekaus (Adalberto) paveiktas, 998 m. įstojo į Benediktinų ordiną. 1004 m. įšventintas misijų arkivyskupu. Išvyko į Prūsiją misijoms ir 1009 m. buvo nužudytas Lietuvos ir Rusios pasienyje. Jo kankinystės aprašyme pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas.
„Gavėnia skirta pasirengti Velykoms. Todėl gavėnios liturgija tiek Krikštui palaipsniui besiruošiančius katechumenus, tiek Krikštą prisimenančius bei atgailaujančius tikinčiuosius rengia Velykų paslapčiai švęsti. Gavėnia trunka nuo Pelenų trečiadienio iki Paskutinės Vakarienės Mišių pradžios“ (AC, 27–28).