2024-10-04
penktadienis
Evangelizacinė – meldžiamės,kad krikščionių bendruomenės, ypač persekiojamos, jaustų Kristaus artumą ir būtų pripažįstamos jų teisės.
Šv. Bonifacas (Brunonas) Kverfurtietis (~974–1009)
Šv. Brunonas, vienuolinis vardas Bonifacas, gimė apie 974 m. Kverfurte (Vokietijoje), mirė 1009 m. Lietuvoje. Pirmasis Lietuvoje veikęs misionierius, antrasis prūsų apaštalas. 994 m. įšventintas kunigu ir pakeltas kanauninku. Prahos vyskupo Vaitiekaus (Adalberto) paveiktas, 998 m. įstojo į Benediktinų ordiną. 1004 m. įšventintas misijų arkivyskupu. Išvyko į Prūsiją misijoms ir 1009 m. buvo nužudytas Lietuvos ir Rusios pasienyje. Jo kankinystės aprašyme pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas.
„Gavėnia skirta pasirengti Velykoms. Todėl gavėnios liturgija tiek Krikštui palaipsniui besiruošiančius katechumenus, tiek Krikštą prisimenančius bei atgailaujančius tikinčiuosius rengia Velykų paslapčiai švęsti. Gavėnia trunka nuo Pelenų trečiadienio iki Paskutinės Vakarienės Mišių pradžios“ (AC, 27–28).
Šeštadienis po Pelenės
Gavėnios šiokiadienis [F/9]
Iz 58, 9b–14: Paduok alkaniems savo duonos, tada tamsoje nušvis tavo šviesa
Ps 86, 1–2. 3–4. 6. P.: Mokyk mane, Viešpatie, kad tavojo kelio laikyčiaus, pagal tavo teisingąjį mokslą gyvenčiau.
† Lk 5, 27–32: Aš atėjau šaukti į atgailą ne teisiųjų, bet nusidėjėlių
Šv. Bonifacas (Brunonas) Kverfurtietis, vyskupas, kankinys
Privalomas minėjimas (M/11b)
Evangelizacinė – meldžiamės,kad krikščionių bendruomenės, ypač persekiojamos, jaustų Kristaus artumą ir būtų pripažįstamos jų teisės.
Šv. Bonifacas (Brunonas) Kverfurtietis (~974–1009)
Šv. Brunonas, vienuolinis vardas Bonifacas, gimė apie 974 m. Kverfurte (Vokietijoje), mirė 1009 m. Lietuvoje. Pirmasis Lietuvoje veikęs misionierius, antrasis prūsų apaštalas. 994 m. įšventintas kunigu ir pakeltas kanauninku. Prahos vyskupo Vaitiekaus (Adalberto) paveiktas, 998 m. įstojo į Benediktinų ordiną. 1004 m. įšventintas misijų arkivyskupu. Išvyko į Prūsiją misijoms ir 1009 m. buvo nužudytas Lietuvos ir Rusios pasienyje. Jo kankinystės aprašyme pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas.
„Gavėnia skirta pasirengti Velykoms. Todėl gavėnios liturgija tiek Krikštui palaipsniui besiruošiančius katechumenus, tiek Krikštą prisimenančius bei atgailaujančius tikinčiuosius rengia Velykų paslapčiai švęsti. Gavėnia trunka nuo Pelenų trečiadienio iki Paskutinės Vakarienės Mišių pradžios“ (AC, 27–28).