2024-11-23
šeštadienis
Bendroji – Už senyvo amžiaus žmones, kad jie, savo šeimų ir krikščioniškų bendruomenių remiami, savo išmintimi ir patirtimi prisidėtų prie tikėjimo liudijimo ir ateities kartų ugdymo.
Šv. Jonas Damaskietis (676–749)
Šv. Jonas Damaskietis (676–749) gimė Damaske. Jo tėvas buvo mokesčių, kuriuos krikščionys turėjo mokėti kalifui, rinkėjas. Jonas buvo numatytas pakeisti tėvą mokesčių rinkėjo pareigose, tačiau jis kartu su Kozmu pabėgo į Šv. Sabo vienuolyną prie Negyvosios jūros. Čia rašė krikščioniškosios teologijos veikalus. Žymiausias jo kūrinys – „Tikrasis tikėjimas“ – buvo įtrauktas į šv. Tomo Akviniečio „Summa“ ir taip išplito Vakaruose. Didžiausias Jono nuopelnas – mokėjimas kovojant su eretikais aiškiai ir griežtai formuoti tradicinę Bažnyčios doktriną ir nustatyti jos terminologiją. Garsus šventumu ir mokslingumu, žodžiu ir raštu ryžtingai kovojo su imperatoriumi Leonu Izauriku dėl šventųjų paveikslų kulto. Tapęs vienuoliu, Šv. Sabo lauroje netoli Jeruzalės kūrė šventus himnus. Ten ir mirė. Popiežius Leonas XIII 1890 m. jį paskelbė Bažnyčios mokytoju.
Adventas turi dvejopą pobūdį: pasirengimą Kalėdų iškilmėms, kada pagarbiai minimas Dievo Sūnaus pirmasis atėjimas pas žmones, ir kartu prisiminimą, jog reikia laukti Kristaus antrojo atėjimo pasaulio pabaigoje. Dėl šių dviejų priežasčių adventas yra maldingo ir džiugaus laukimo metas. Jis prasideda I Vakarine to sekmadienio, kuris esti lapkričio 30 dieną arba jai artimiausias, ir baigiasi prieš Kristaus Gimimo I Vakarinę“ (AC, 39–42).
Pirmadienis
Advento šiokiadienis [M/13]
Iz 2, 1–5: Viešpats surinks visas tautas į amžinąją Dievo Karalystės taiką
arba Iz 4, 2–6: Pasididžiavimas ir šlovė visiems išgelbėtiesiems
Ps 122, 1–2. 3–4a. 4b–5. 6–7. 8–9. P.: Į Viešpaties būstą džiaugsmingai keliaujam.
† Mt 8, 5–11: Daugelis ateis iš rytų ir vakarų į dangaus Karalystę
Šv. Jonas Damaskietis, kunigas, Bažnyčios mokytojas
Laisvas minėjimas (m/12)
Bendroji – Už senyvo amžiaus žmones, kad jie, savo šeimų ir krikščioniškų bendruomenių remiami, savo išmintimi ir patirtimi prisidėtų prie tikėjimo liudijimo ir ateities kartų ugdymo.
Šv. Jonas Damaskietis (676–749)
Šv. Jonas Damaskietis (676–749) gimė Damaske. Jo tėvas buvo mokesčių, kuriuos krikščionys turėjo mokėti kalifui, rinkėjas. Jonas buvo numatytas pakeisti tėvą mokesčių rinkėjo pareigose, tačiau jis kartu su Kozmu pabėgo į Šv. Sabo vienuolyną prie Negyvosios jūros. Čia rašė krikščioniškosios teologijos veikalus. Žymiausias jo kūrinys – „Tikrasis tikėjimas“ – buvo įtrauktas į šv. Tomo Akviniečio „Summa“ ir taip išplito Vakaruose. Didžiausias Jono nuopelnas – mokėjimas kovojant su eretikais aiškiai ir griežtai formuoti tradicinę Bažnyčios doktriną ir nustatyti jos terminologiją. Garsus šventumu ir mokslingumu, žodžiu ir raštu ryžtingai kovojo su imperatoriumi Leonu Izauriku dėl šventųjų paveikslų kulto. Tapęs vienuoliu, Šv. Sabo lauroje netoli Jeruzalės kūrė šventus himnus. Ten ir mirė. Popiežius Leonas XIII 1890 m. jį paskelbė Bažnyčios mokytoju.
Adventas turi dvejopą pobūdį: pasirengimą Kalėdų iškilmėms, kada pagarbiai minimas Dievo Sūnaus pirmasis atėjimas pas žmones, ir kartu prisiminimą, jog reikia laukti Kristaus antrojo atėjimo pasaulio pabaigoje. Dėl šių dviejų priežasčių adventas yra maldingo ir džiugaus laukimo metas. Jis prasideda I Vakarine to sekmadienio, kuris esti lapkričio 30 dieną arba jai artimiausias, ir baigiasi prieš Kristaus Gimimo I Vakarinę“ (AC, 39–42).