Iz 2, 1–5 Viešpats surinks visas tautas į amžinąją
Dievo Karalystės taiką
Skaitinys iš pranašo Izaijo knygos.
Žodis, kurį Izaijas, Amozo sūnus, matė Judo ir Jeruzalės regėjime.
Ateityje įvyks – Viešpaties Namų kalnas stovės tvirtai iškilęs virš kalnų ir bus už kalvas aukštesnis. Visos tautos plūs jo linkui; daug tautų ateis ir sakys:
„Ateikite, kopkime į Viešpaties kalną, į Jokūbo Dievo Namus, kad jis pamokytų mus savo kelių, kad mes eitume jo takais.“ Nes iš Ziono ateis mokymas ir Viešpaties žodis iš Jeruzalės.
Taip jis išspręs ginčus tarp tautų, nuspręs daugelio žmonių bylas; jie perkals savo kalavijus į arklus, o ietis – į geneklį medžiams genėti. Viena tauta nebekels kalavijo prieš kitą, nebebus mokomasi kariauti.
O Jokūbo namai! Ateikite, gyvenkime Viešpaties šviesoje.
Tai Dievo žodis.
Arba, ypač A metais Iz 4, 2–6
Pasididžiavimas ir šlovė visiems išgelbėtiesiems
Skaitinys iš pranašo Izaijo knygos.
Tą dieną Viešpaties atžala bus graži ir šlovinga, o krašto vaisius – Izraelio likučių pažiba ir šlovė. O tas, kuris išlikęs Zione, ir tas, kuris paliktas Jeruzalėje, – visi, kurie įrašyti gyventi Jeruzalėje, bus vadinami šventaisiais.
Kada Viešpats plaus nuo Ziono dukrų puvėsius, skalaus ugnies ir teismo vėtra Jeruzalės gatvių kraujo dėmes, tada Viešpats užleis virš viso Ziono kalno ir virš jo sueigų vietos dienos metu debesį ir dūmus, o nakčia – ugnies liepsnų žėresį. Iš tikro jo šlovė bus pastogė ir apsauga: paunksmė dieną nuo kepinančios kaitros, prieglauda ir priedanga nuo audros ir lietaus.
Tai Dievo žodis.
Ps 121 (122), 1–2. 4–5. 6–7. 8–9 (P.: plg. 1) P. Į Viešpaties Namus džiaugsmingai keliaukim!
Džiaugiausi, kai buvo man pasakyta: *
„Į Viešpaties Namus keliaukim!“
Štai jau įkėlėme koją – *
tavo vartuose, Jeruzale, stovim! – P.
Kopia į ją gentys – Viešpaties gentys, †
kaip įsakyta Izraeliui, *
kad padėkotų Viešpaties vardui.
Ten pastatyti teismo sostai, *
Dovydo namų sostai. – P.
Melskitės už Jeruzalės gerovę: *
„Tave pamilę saugūs tebūna!
Tebūna palaima tarp tavo sienų, *
o tavo tvirtovėse ramybė.“ – P.
Savo giminių ir bičiulių labui *
sakysiu: „Tebūna tavyje ramybė!“
Dėl Viešpaties, mūsų Dievo, buveinės *
ieškosiu to, kas tau gera. – P.
Plg. Ps 79 (80), 4 P. Aleliuja. – Ateik mūsų vaduoti, Viešpatie mūsų Dieve!
Tešviečia mums veidas tavasis,
ir mes išgelbėti būsim! – P. Aleliuja.
Mt 8, 5–11 Daugelis ateis iš rytų ir vakarų į Dangaus Karalystę
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Matą.
Anuo metu, Jėzui įeinant į Kafarnaumą, prisiartino prie jo šimtininkas, maldaudamas: „Viešpatie, mano tarnas guli namie paralyžiuotas ir baisiai kankinasi.“
Jėzus jam tarė: „Einu pagydysiu jį.“
Šimtininkas atsakė: „Viešpatie, nesu vertas, kad užeitum po mano stogu, bet tik tark žodį, ir mano tarnas pasveiks. Juk ir aš, pats būdamas valdinys, turiu sau pavaldžių kareivių. Taigi sakau vienam: ‘Eik!’, ir jis eina; sakau kitam: ‘Ateik čionai!’, ir jis ateina; sakau tarnui: ‘Daryk tai!’, ir jis daro.“
Tai girdėdamas, Jėzus stebėjosi ir kalbėjo einantiems iš paskos: „Iš tiesų sakau jums: niekur Izraelyje neradau tokio tikėjimo! Todėl aš jums sakau: daugelis ateis iš rytų ir vakarų ir susės Dangaus Karalystėje prie stalo su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu.“
Tai Viešpaties žodis.