2024-11-06
trečiadienis
Evangelizacijos – Už Afrikos krikščionis, kad jie pranašiškai liudytų susitaikymą, teisingumą ir taiką pagal Gailestingojo Jėzaus pavyzdį.
Šv. Beda Garbingasis (~672–735)
Šv. Beda Garbingasis gimė apie 672–673 m. Anglijoje, mirė 735 m. Auklėtas vienuolių. Visą gyvenimą skyrė maldai ir moksliniam darbui. Mokėjo lotynų, graikų, hebrajų kalbas. Studijavo Bažnyčios Tėvų raštus, Šv. Raštą vertė į anglų kalbą, rašė komentarus. Buvo puikus poetas, daugelio himnų, giesmių autorius. Parašė pirmąją Anglijos istoriją.
Šv. Grigalius VII (~1015–1085)
Šv. Grigalius VII gimė apie 1015–1020 m. Italijoje, mirė 1085 m. Lydėjo į tremtį (1046 m.) popiežių Grigalių VI. Jam mirus, talkino Leonui IX reformuojant Bažnyčią.
Šv. Marija Magdalena de Paci (1566–1607)
Šv. Marija Magdalena de Paci (1566–1607) gimė Florencijoje, kilmingoje Pacų šeimoje. Nuo mažens stebino pamaldumu; 10 metų davė skaistumo įžadą; 12 metų regėjo Dievo Motiną; 18 metų tapo karmelite.
Gegužinės pamaldos Švč. Mergelės Marijos garbei
Gegužės mėnuo skiriamas Švč. Mergelės Marijos garbei. Gegužines pamaldas (nuo gegužės 1 iki 31 d. imtinai) galima atlikti prieš Mišias arba po jų, arba kitu tinkamu laiku. Paprastai joms vadovauja kunigas ar diakonas. Giedama arba skaitoma Švč. Mergelės Marijos litanija (LM, 262), kalbama šv. Bernardo malda „Atsimink“ (LM, 264), giesmė „Sveika, Marija“ (LM, 267) arba „Marija, Marija“ (LM, 548). Per Mišias tinka pasakyti trumpą mariologinį pamokslą.
„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).
Ketvirtadienis
Velykų laiko šiokiadienis [M/13]
Gegužinės pamaldos Švč. Mergelės Marijos garbei
Apd 18, 1–8: Paulius apsigyveno prie jų ir ėmė darbuotis; kalbėdavo sinagogoje
Ps 98, 1. 2–3ab. 3cd–4. P.: Savo išganymą Viešpats apreiškė pagonims. / Aleliuja.
† Jn 16, 16–20: Jūs liūdėsite, bet jūsų liūdesys pavirs džiaugsmu
Šv. Beda Garbingasis, kunigas, Bažnyčios mokytojas
Laisvas minėjimas (m/12)
Šv. Grigalius VII, popiežius
Laisvas minėjimas (m/12)
Šv. Marija Magdalena de Paci, mergelė
Laisvas minėjimas (m/12)
Evangelizacijos – Už Afrikos krikščionis, kad jie pranašiškai liudytų susitaikymą, teisingumą ir taiką pagal Gailestingojo Jėzaus pavyzdį.
Šv. Beda Garbingasis (~672–735)
Šv. Beda Garbingasis gimė apie 672–673 m. Anglijoje, mirė 735 m. Auklėtas vienuolių. Visą gyvenimą skyrė maldai ir moksliniam darbui. Mokėjo lotynų, graikų, hebrajų kalbas. Studijavo Bažnyčios Tėvų raštus, Šv. Raštą vertė į anglų kalbą, rašė komentarus. Buvo puikus poetas, daugelio himnų, giesmių autorius. Parašė pirmąją Anglijos istoriją.
Šv. Grigalius VII (~1015–1085)
Šv. Grigalius VII gimė apie 1015–1020 m. Italijoje, mirė 1085 m. Lydėjo į tremtį (1046 m.) popiežių Grigalių VI. Jam mirus, talkino Leonui IX reformuojant Bažnyčią.
Šv. Marija Magdalena de Paci (1566–1607)
Šv. Marija Magdalena de Paci (1566–1607) gimė Florencijoje, kilmingoje Pacų šeimoje. Nuo mažens stebino pamaldumu; 10 metų davė skaistumo įžadą; 12 metų regėjo Dievo Motiną; 18 metų tapo karmelite.
Gegužinės pamaldos Švč. Mergelės Marijos garbei
Gegužės mėnuo skiriamas Švč. Mergelės Marijos garbei. Gegužines pamaldas (nuo gegužės 1 iki 31 d. imtinai) galima atlikti prieš Mišias arba po jų, arba kitu tinkamu laiku. Paprastai joms vadovauja kunigas ar diakonas. Giedama arba skaitoma Švč. Mergelės Marijos litanija (LM, 262), kalbama šv. Bernardo malda „Atsimink“ (LM, 264), giesmė „Sveika, Marija“ (LM, 267) arba „Marija, Marija“ (LM, 548). Per Mišias tinka pasakyti trumpą mariologinį pamokslą.
„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).