ŠIANDIEN:
2024-04-30
antradienis
Šventė/šventasis
Šv. Anzelmas (1033–1109)Šv. Anzelmas gyveno 1033–1109 m. Gimė turtingoje šeimoje. Tėvas – pasaulietiškų pramogų mėgėjas, motina – labai religinga. Saugodama nuo blogos tėvo įtakos, sūnų atidavė auklėti benediktinams. Buvo gabus mokslui; sparčiai žengė ir dvasinio tobulėjimo keliu, tad buvo autoritetas kitiems vienuoliams; išrinktas vyresniuoju, vėliau tapo abatu. Daugelį žavėjo ne tik jo išsimokslinimas, bet ir įtaigus žodis, pagarbus bendravimas su ganomaisiais.
Velykų laikas
„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).
Ketvirtadienis
Velykų laiko šiokiadienis [M/13]
Apd 13, 13–25: Iš Dovydo palikuonių Dievas išvedė gelbėtoją Jėzų.
Ps 89, 2–3. 21–22. 25. 27. P.: Viešpatie, tavo malones giedosiu per amžius. / Aleliuja.
† Jn 13, 16–20: Kas priima mano pasiuntinį, tas priima mane
Valandų liturgija
Psalmyno IV savaitė
Arba
Šv. Anzelmas, vyskupas, Bažnyčios mokytojas
Laisvas minėjimas (m/12)
Valandų liturgija minėjimo
[Psalmyno IV savaitė]
Šventė/šventasis
Šv. Anzelmas gyveno 1033–1109 m. Gimė turtingoje šeimoje. Tėvas – pasaulietiškų pramogų mėgėjas, motina – labai religinga. Saugodama nuo blogos tėvo įtakos, sūnų atidavė auklėti benediktinams. Buvo gabus mokslui; sparčiai žengė ir dvasinio tobulėjimo keliu, tad buvo autoritetas kitiems vienuoliams; išrinktas vyresniuoju, vėliau tapo abatu. Daugelį žavėjo ne tik jo išsimokslinimas, bet ir įtaigus žodis, pagarbus bendravimas su ganomaisiais.
Velykų laikas
Plačiau
„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).