ŠIANDIEN:
2024-11-22
penktadienis
Šventė/šventasis
Šv. JurgisŠv. Jurgis Rytuose jau VII a. buvo labiausiai gerbiamas šventasis iš visų vad. kareivių kankinių. Viduramžiais Jurgis, dėl legendos, padariusios jį riteriu (jau X a. vaizduojamas karinėse vėliavose), tampa ne tik riterių globėju, bet taip pat raitelių, kareivių, šaulių ir pagaliau ūkininkų bei gyvulių (dėl vardo etimologinės reikšmės, iš gr. georgos – žemdirbys) globėju.
Velykų laikas
„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).
Pirmosios aštuonios Velykų laiko dienos sudaro Velykų aštuondienį ir švenčiamos kaip Viešpaties iškilmės.
Velykų ketvirtoji diena
Velykų aštuondienio šiokiadienis (S/2)
Apd 3, 1–10: Ką turiu, tą duosiu: Jėzaus vardu imk ir vaikščiok!
Ps 105, 1–2. 3–4. 6–7. 8–9. P.: Tegul džiaugiasi širdys, kurios Viešpaties ilgis. / Aleliuja.
∆ Sekvencija (neprivaloma): Velykų aukai didingai...
Velykų aštuondienio sekvencija† Lk 24, 13–35: Jie pažino Jėzų, kai jis laužė duoną
Valandų liturgija aštuondienio
[Psalmės iš I savaitės sekmadienio]
Praleidžiama
Šv. Jurgis, kankinys, antrasis Lietuvos globėjas
Privalomas minėjimas (M/11a)
Šventė/šventasis
Šv. Jurgis Rytuose jau VII a. buvo labiausiai gerbiamas šventasis iš visų vad. kareivių kankinių. Viduramžiais Jurgis, dėl legendos, padariusios jį riteriu (jau X a. vaizduojamas karinėse vėliavose), tampa ne tik riterių globėju, bet taip pat raitelių, kareivių, šaulių ir pagaliau ūkininkų bei gyvulių (dėl vardo etimologinės reikšmės, iš gr. georgos – žemdirbys) globėju.
Velykų laikas
Plačiau
„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).
Pirmosios aštuonios Velykų laiko dienos sudaro Velykų aštuondienį ir švenčiamos kaip Viešpaties iškilmės.