2024-12-09
pirmadienis
Bendroji – kad kiekvienoje kultūroje būtų pripažįstamas moterų orumas ir vertė, kad liautųsi diskriminacija, kurią jos patiria įvairiose pasaulio šalyse.
Šv. Jonas Krikštytojas Salietis (1651–1719)
Šv. Jonas Krikštytojas Salietis (1651–1719), kunigas. Prancūzijos Normandijoje rūpinosi vaikų globa ir jų krikščionišku auklėjimu. Įkūrė Krikščioniškų Mokyklų Brolių Kongregaciją, dėl kurios pakėlė daug vargų.
„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).
Pirmosios aštuonios Velykų laiko dienos sudaro Velykų aštuondienį ir švenčiamos kaip Viešpaties iškilmės.
II Velykų sekmadienis – Atvelykis
(Dievo Gailestingumo sekmadienis)
Velykų laiko sekmadienis (S/2)
Pirmasis mėnesio sekmadienis
Apd 4, 32–35: Viena širdis ir viena siela
Ps 118, 2–4. 16ab–18. 22–24. P.: Dėkokime Viešpačiui, nes jisai geras, per amžius tveria ištikimoji jo meilė. / Aleliuja.
1 Jn 5, 1–6: Kiekvienas, kuris gimęs iš Dievo, nugali pasaulį
∆ Sekvencija (neprivaloma): Velykų aukai didingai...
† Jn 20, 19–31: Po aštuonių dienų atėjo Jėzus
Šv. Jonas Salietis, kunigas
Privalomas minėjimas (M/10)
Bendroji – kad kiekvienoje kultūroje būtų pripažįstamas moterų orumas ir vertė, kad liautųsi diskriminacija, kurią jos patiria įvairiose pasaulio šalyse.
Šv. Jonas Krikštytojas Salietis (1651–1719)
Šv. Jonas Krikštytojas Salietis (1651–1719), kunigas. Prancūzijos Normandijoje rūpinosi vaikų globa ir jų krikščionišku auklėjimu. Įkūrė Krikščioniškų Mokyklų Brolių Kongregaciją, dėl kurios pakėlė daug vargų.
„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).
Pirmosios aštuonios Velykų laiko dienos sudaro Velykų aštuondienį ir švenčiamos kaip Viešpaties iškilmės.