2024-11-22
penktadienis
Bendroji – kad tie, kurie įvairiuose pasaulio kraštuose rizikuoja gyvybe dėl Evangelijos, užkrėstų Bažnyčią savo drąsa, misionieriška aistra, kad brangintume kankinystės malonę.
Šv. Bonifacas (Brunonas) Kverfurtietis (~974–1009)
Šv. Brunonas, vienuolinis vardas Bonifacas, gimė apie 974 m. Kverfurte (Vokietijoje), mirė 1009 m. Lietuvoje. Pirmasis Lietuvoje veikęs misionierius, antrasis prūsų apaštalas. 994 m. įšventintas kunigu ir pakeltas kanauninku. Prahos vyskupo Vaitiekaus (Adalberto) paveiktas, 998 m. įstojo į Benediktinų ordiną. 1004 m. įšventintas misijų arkivyskupu. Išvyko į Prūsiją misijoms ir 1009 m. buvo nužudytas Lietuvos ir Rusios pasienyje. Jo kankinystės aprašyme pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas.
„Gavėnia skirta pasirengti Velykoms. Todėl gavėnios liturgija tiek Krikštui palaipsniui besiruošiančius katechumenus, tiek Krikštą prisimenančius bei atgailaujančius tikinčiuosius rengia Velykų paslapčiai švęsti. Gavėnia trunka nuo Pelenų trečiadienio iki Paskutinės Vakarienės Mišių pradžios“ (AC, 27–28).
Šeštadienis
Gavėnios šiokiadienis [F/9]
Oz 6, 1b–6: Meilės aš trokštu, o ne pjaunamosios aukos
Ps 51, 3–4. 18–19. 20–21ab. P.: Nori tu meilės, o ne aukos.
† Lk 18, 9–14: Muitininkas nuėjo į namus nuteisintas, ne fariziejus
Šv. Bonifacas (Brunonas) Kverfurtietis, vyskupas, kankinys
Privalomas minėjimas (M/11b)
Bendroji – kad tie, kurie įvairiuose pasaulio kraštuose rizikuoja gyvybe dėl Evangelijos, užkrėstų Bažnyčią savo drąsa, misionieriška aistra, kad brangintume kankinystės malonę.
Šv. Bonifacas (Brunonas) Kverfurtietis (~974–1009)
Šv. Brunonas, vienuolinis vardas Bonifacas, gimė apie 974 m. Kverfurte (Vokietijoje), mirė 1009 m. Lietuvoje. Pirmasis Lietuvoje veikęs misionierius, antrasis prūsų apaštalas. 994 m. įšventintas kunigu ir pakeltas kanauninku. Prahos vyskupo Vaitiekaus (Adalberto) paveiktas, 998 m. įstojo į Benediktinų ordiną. 1004 m. įšventintas misijų arkivyskupu. Išvyko į Prūsiją misijoms ir 1009 m. buvo nužudytas Lietuvos ir Rusios pasienyje. Jo kankinystės aprašyme pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas.
„Gavėnia skirta pasirengti Velykoms. Todėl gavėnios liturgija tiek Krikštui palaipsniui besiruošiančius katechumenus, tiek Krikštą prisimenančius bei atgailaujančius tikinčiuosius rengia Velykų paslapčiai švęsti. Gavėnia trunka nuo Pelenų trečiadienio iki Paskutinės Vakarienės Mišių pradžios“ (AC, 27–28).