2024-11-04
pirmadienis
Bendroji – kad visuomenės užribyje atsidūrę, nežmoniškomis sąlygomis gyvenantys žmonės nebūtų pamiršti institucijų ir niekada nebūtų laikomi beverčiais.
Švč. Mergelė Marija Sopulingoji. Kauno arkikatedra
Švč. Mergelė Marija Sopulingoji. Minėjimo ištakos – viduramžiais išplitęs Mater dolorosa kultas. 1724 m. Benediktas XIII visoje Bažnyčioje įvedė Septynių Marijos Skausmų šventę. Ji buvo švenčiama penktadienį prieš Verbų sekmadienį. Servitų ordinas panašią šventę turėjo trečiąjį rugsėjo sekmadienį. Ją Pijus VII (miręs 1823 m.) įvedė atsidėkodamas už sugrįžimą iš Napoleono nelaisvės ir 1814 m. įsakė švęsti visoje Katalikų Bažnyčioje. Švč. Mergelė Marija Sopulingoji, stovėdama prie Jėzaus kryžiaus, intymiai ir ištikimai prisijungė prie išganingos Sūnaus kančios ir tapo naująja Ieva. Kaip pirmoji moteris savo neklusnumu žmoniją pasmerkė mirčiai, taip ši nuostabiu klusnumu padėjo savo dieviškajam Sūnui mums grąžinti laimingo amžinojo gyvenimo galimybę.
Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).
Švč. Mergelė Marija Sopulingoji
Privalomas minėjimas (M/10)
Žyd 5, 7–9: Išmoko klusnumo ir tapo amžinojo išganymo priežastimi
Ps 31, 2–3b. 3c–4. 5–6. 15–16. 20. P.: Viešpatie, gelbėk mane; esi gailestingas!
∆ Sekvencija (neprivaloma): Stovi Motina skausminga...
† Jn 19, 25–27: Siaubas, sielvartas ir baimė atėmė Marijai laimę, Sūnų jai atimdami
arba † Lk 2, 33–35: Tavo pačios sielą pervers kalavijas
Bendroji – kad visuomenės užribyje atsidūrę, nežmoniškomis sąlygomis gyvenantys žmonės nebūtų pamiršti institucijų ir niekada nebūtų laikomi beverčiais.
Švč. Mergelė Marija Sopulingoji. Kauno arkikatedra
Švč. Mergelė Marija Sopulingoji. Minėjimo ištakos – viduramžiais išplitęs Mater dolorosa kultas. 1724 m. Benediktas XIII visoje Bažnyčioje įvedė Septynių Marijos Skausmų šventę. Ji buvo švenčiama penktadienį prieš Verbų sekmadienį. Servitų ordinas panašią šventę turėjo trečiąjį rugsėjo sekmadienį. Ją Pijus VII (miręs 1823 m.) įvedė atsidėkodamas už sugrįžimą iš Napoleono nelaisvės ir 1814 m. įsakė švęsti visoje Katalikų Bažnyčioje. Švč. Mergelė Marija Sopulingoji, stovėdama prie Jėzaus kryžiaus, intymiai ir ištikimai prisijungė prie išganingos Sūnaus kančios ir tapo naująja Ieva. Kaip pirmoji moteris savo neklusnumu žmoniją pasmerkė mirčiai, taip ši nuostabiu klusnumu padėjo savo dieviškajam Sūnui mums grąžinti laimingo amžinojo gyvenimo galimybę.
Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).