2024-10-15
antradienis
Bendroji – meldžiamės, kad išgyventume Sutaikinimo sakramentą nuoširdžiai atsinaujinę ir taip galėtume mėgautis begaliniu Dievo gailestingumu.
Šv. Bonifacas (Brunonas) Kverfurtietis (~974–1009)
Šv. Brunonas, vienuolinis vardas Bonifacas, gimė apie 974 m. Kverfurte (Vokietijoje), mirė 1009 m. Lietuvoje. Pirmasis Lietuvoje veikęs misionierius, antrasis prūsų apaštalas. 994 m. įšventintas kunigu ir pakeltas kanauninku. Prahos vyskupo Vaitiekaus (Adalberto) paveiktas, 998 m. įstojo į Benediktinų ordiną. 1004 m. įšventintas misijų arkivyskupu. Išvyko į Prūsiją misijoms ir 1009 m. buvo nužudytas Lietuvos ir Rusios pasienyje. Jo kankinystės aprašyme pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas.
„Gavėnia skirta pasirengti Velykoms. Todėl gavėnios liturgija tiek Krikštui palaipsniui besiruošiančius katechumenus, tiek Krikštą prisimenančius bei atgailaujančius tikinčiuosius rengia Velykų paslapčiai švęsti. Gavėnia trunka nuo Pelenų trečiadienio iki Paskutinės Vakarienės Mišių pradžios“ (AC, 27–28).
Antradienis
Gavėnios šiokiadienis [F/9]
Dan 3, 25. 34–43: Priimk mus: ateiname su skaudama širdimi ir nuolankūs
Ps 25, 4bc–5ab. 6–7bc. 8–9. P.: Viešpatie, atsimink, kad esi maloningas.
† Mt 18, 21–35: Jeigu kiekvienas neatleisite savo broliui, mano dangiškasis Tėvas neatleis jums
Šv. Bonifacas (Brunonas) Kverfurtietis, vyskupas, kankinys
Privalomas minėjimas (M/11b)
Bendroji – meldžiamės, kad išgyventume Sutaikinimo sakramentą nuoširdžiai atsinaujinę ir taip galėtume mėgautis begaliniu Dievo gailestingumu.
Šv. Bonifacas (Brunonas) Kverfurtietis (~974–1009)
Šv. Brunonas, vienuolinis vardas Bonifacas, gimė apie 974 m. Kverfurte (Vokietijoje), mirė 1009 m. Lietuvoje. Pirmasis Lietuvoje veikęs misionierius, antrasis prūsų apaštalas. 994 m. įšventintas kunigu ir pakeltas kanauninku. Prahos vyskupo Vaitiekaus (Adalberto) paveiktas, 998 m. įstojo į Benediktinų ordiną. 1004 m. įšventintas misijų arkivyskupu. Išvyko į Prūsiją misijoms ir 1009 m. buvo nužudytas Lietuvos ir Rusios pasienyje. Jo kankinystės aprašyme pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas.
„Gavėnia skirta pasirengti Velykoms. Todėl gavėnios liturgija tiek Krikštui palaipsniui besiruošiančius katechumenus, tiek Krikštą prisimenančius bei atgailaujančius tikinčiuosius rengia Velykų paslapčiai švęsti. Gavėnia trunka nuo Pelenų trečiadienio iki Paskutinės Vakarienės Mišių pradžios“ (AC, 27–28).