2025-02-07
penktadienis
Bendroji – Už jaunus žmones, kad jie mokėtų dosniai atsiliepti į savo pašaukimą ir rimtai apsvarstytų galimybę pasišvęsti Viešpačiui kunigystėje arba pašvęstajame gyvenime.
Šv. Jurgis Rytuose jau VII a. buvo labiausiai gerbiamas šventasis iš visų vad. kareivių kankinių. Viduramžiais Jurgis, dėl legendos, padariusios jį riteriu (jau X a. vaizduojamas karinėse vėliavose), tampa ne tik riterių globėju, bet taip pat raitelių, kareivių, šaulių ir pagaliau ūkininkų bei gyvulių (dėl vardo etimologinės reikšmės, iš gr. georgos – žemdirbys) globėju.
„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).
Pirmosios aštuonios Velykų laiko dienos sudaro Velykų aštuondienį ir švenčiamos kaip Viešpaties iškilmės.
II Velykų sekmadienis – Atvelykis
(Dievo Gailestingumo sekmadienis)
Velykų laiko sekmadienis (S/2)
Apd 2, 42–47: Visi tikintieji laikėsi drauge ir turėjo visa bendra
Ps 118, 2–4. 13–15. 22–24. P.: Dėkokite Viešpačiui, nes jisai geras, per amžius tveria ištikimoji jo meilė. / Aleliuja.
1 Pt 1, 3–9: Jėzaus Kristaus prisikėlimu iš numirusių Dievas yra atgimdęs mus gyvai vilčiai
∆ Sekvencija (neprivaloma): Velykų aukai didingai...
† Jn 20, 19–31: Po aštuonių dienų atėjo Jėzus
Šv. Jurgis, kankinys, antrasis Lietuvos globėjas
Privalomas minėjimas (M/11a)
Bendroji – Už jaunus žmones, kad jie mokėtų dosniai atsiliepti į savo pašaukimą ir rimtai apsvarstytų galimybę pasišvęsti Viešpačiui kunigystėje arba pašvęstajame gyvenime.
Šv. Jurgis Rytuose jau VII a. buvo labiausiai gerbiamas šventasis iš visų vad. kareivių kankinių. Viduramžiais Jurgis, dėl legendos, padariusios jį riteriu (jau X a. vaizduojamas karinėse vėliavose), tampa ne tik riterių globėju, bet taip pat raitelių, kareivių, šaulių ir pagaliau ūkininkų bei gyvulių (dėl vardo etimologinės reikšmės, iš gr. georgos – žemdirbys) globėju.
„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).
Pirmosios aštuonios Velykų laiko dienos sudaro Velykų aštuondienį ir švenčiamos kaip Viešpaties iškilmės.