Velykų aštuntoji diena
Apd 2, 42–47Visi tikintieji laikėsi drauge ir turėjo visa bendra
Skaitinys iš Apaštalų darbų.
Broliai ir seserys ištvermingai laikėsi apaštalų mokslo ir bendravimo, duonos laužymo ir maldų.
Nuostaba ėmė kiekvieną, nes apaštalai darė daug stebuklų ir ženklų. Visi tikintieji laikėsi drauge ir turėjo visa bendra. Nuosavybę bei turtą jie parduodavo ir, ką gavę, padalydavo visiems, kiek kam reikėdavo.
Jie kasdien sutartinai rinkdavosi šventykloje, o savo namuose tai vienur, tai kitur laužydavo duoną, su džiugia ir tauria širdimi drauge vaišindavosi, garbindami Dievą, ir buvo visų žmonių mylimi. O Viešpats kasdien didino jų būrį tais, kurie ėjo į išganymą.
Tai Dievo žodis.
Ps 117 (118), 2–4. 13–15. 22–24 (P.: 1)P. Dėkokite Viešpačiui, nes jisai geras,
per amžius tveria ištikimoji jo meilė.
Arba: Aleliuja.
Tegu Izraelis byloja: *
„Amžina ištikimoji jo meilė!“
Aarono namai tekartoja: *
„Amžina ištikimoji jo meilė.“
Tesako visi, kas pagarbiai Viešpaties bijo: *
„Amžina ištikimoji jo meilė.“ – P.
Nuožmiai mane jos puolė, geidė nugalėti, *
bet Viešpats man padėjo.
Viešpats – mano drąsa ir galybė, *
jis mane išvadavo.
Džiugi pergalės giesmė teisiųjų palapinėse aidi: *
Viešpaties dešinė mums pergalę davė! – P.
Akmuo, kurį statytojai atmetė, *
kertiniu akmeniu tapo.
Taip Viešpaties yra padaryta, – *
mums tai reginys nuostabiausias!
Viešpats šią dieną mums davė, – *
linksminkimės, džiugesį skleiskim! – P.
1 Pt 1, 3–9Jėzaus Kristaus prisikėlimu iš numirusių
Dievas yra atgimdęs mus gyvai vilčiai
Skaitinys iš šventojo apaštalo Petro
pirmojo laiško.
Šlovė Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui, kuris iš savo didžio gailestingumo Jėzaus Kristaus prisikėlimu iš numirusių yra atgimdęs mus gyvai vilčiai ir nenykstančiam, nesuteptam, nevystančiam palikimui, kuris skirtas jums danguje. Jus Dievo galybė sergsti tikėjimu išganymui, kuris parengtas apsireikšti paskutiniu metu.
Tuomet jūs džiaugsitės, nors dabar ir reikia truputį paliūdėti įvairiuose išmėginimuose. Taip jūsų nuoširdus tikėjimas, brangesnis už pragaištantį auksą, kuris ugnimi ištiriamas, bus pripažintas vertas pagyrimo, šlovės bei pagarbos, kai apsireikš Jėzus Kristus. Jūs mylite jį, nors ir nesate jo matę; tikėdami jį, nors ir neregėdami, džiūgaujate neapsakomu ir šlovingiausiu džiaugsmu, nes žinote gausią tikėjimo siekinį – sielų išganymą.
Tai Dievo žodis.
Jn 20, 29P. Aleliuja. – Tu įtikėjai, Tomai, nes pamatei, –
sako Viešpats. –
Palaiminti, kurie tiki nematę! – P. Aleliuja.
Jn 20, 19–31Po aštuonių dienų atėjo Jėzus
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Joną.
Tos pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramybė jums!“ Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį.
O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu.“ Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos.“
Vieno iš dvylikos – Tomo, vadinamo Dvyniu, – nebuvo su jais, kai Jėzus buvo atėjęs. Taigi kiti mokiniai jam kalbėjo: „Mes matėme Viešpatį!“
O jis jiems pasakė: „Jeigu aš nepamatysiu jo rankose vinių dūrio ir neįleisiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu jo šono – netikėsiu.“
Po aštuonių dienų jo mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais. Jėzus atėjo, durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: „Ramybė jums!“ Paskui kreipėsi į Tomą: „Įleisk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis.“
Tomas sušuko: „Mano Viešpats ir mano Dievas“!
Jėzus jam ir sako: „Tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!“
Savo mokinių akivaizdoje Jėzus padarė dar daugel kitų ženklų, kurie nesurašyti šitoje knygoje. O šitie yra surašyti, kad tikėtumėte, jog Jėzus yra Mesijas, Dievo Sūnus, ir tikėdami turėtumėte gyvenimą per jo vardą.
Tai Viešpaties žodis.