2024-11-19
antradienis
Šv. Rožė Limietė (1586–1617) gimė religingoje ispanų šeimoje. Dėl nepaprasto grožio Elzbietą imta vadinti Rože. Sulaukusi 14 metų, tapo dominikonių tretininke. Stengėsi padėti vienišiems, ligotiems žmonėms, bet tėvai nuskurdo ir anksti mirė, todėl ji sunkiai vertėsi. Gyveno asketiškai, maldingai ir išgarsėjo savo šventumu (kiekvieną penktadienį regėdavo Kristaus kančią). Rožė – labiausiai gerbiama Lotynų Amerikos šventoji, Amerikos globėja.
Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).
Penktadienis
Eilinis šiokiadienis (f/13)
Ez 37, 1–14: Sudžiūvę kaulai, klausykitės Viešpaties žodžio! Iš kelsiu jus, Izraelio namiškiai, iš jūsų kapų
Ps 107, 2–3. 4–5. 6–7. 8–9. P.: Dėkokite Viešpačiui, nes jisai geras, jis maloningas per amžius.
† Mt 22, 34–40: Mylėk Viešpatį, savo Dievą; mylėk savo artimą, kaip save patį
Šv. Rožė Limietė, mergelė
Laisvas minėjimas (m/12)
Šv. Rožė Limietė (1586–1617) gimė religingoje ispanų šeimoje. Dėl nepaprasto grožio Elzbietą imta vadinti Rože. Sulaukusi 14 metų, tapo dominikonių tretininke. Stengėsi padėti vienišiems, ligotiems žmonėms, bet tėvai nuskurdo ir anksti mirė, todėl ji sunkiai vertėsi. Gyveno asketiškai, maldingai ir išgarsėjo savo šventumu (kiekvieną penktadienį regėdavo Kristaus kančią). Rožė – labiausiai gerbiama Lotynų Amerikos šventoji, Amerikos globėja.
Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).