ŠIANDIEN:
2024-11-16
šeštadienis
Šventė/šventasis
Šv. Liucija (283–303)Šv. Liucija (283–303) gerbiama nuo IV a. Apie ją mažai žinoma. Anot šv. Aldhelmo (miręs 709 m.), Liucija davė skaistybės įžadus ir nesutiko tekėti už motinos peršamo pagonio jaunikaičio. Kai motina stebuklingai išgijo prie šv. Agotos kapo, Liucija jai pasakė apie savo įžadus ir gavo motinos sutikimą jų laikytis. Atstumtas jaunikaitis įskundė Liuciją kaip krikščionę, ir ji mirė kankinės mirtimi Sirakūzuose, Sicilijoje.
Adventas
Adventas turi dvejopą pobūdį: pasirengimą Kalėdų iškilmėms, kada pagarbiai minimas Dievo Sūnaus pirmasis atėjimas pas žmones, ir kartu prisiminimą, jog reikia laukti Kristaus antrojo atėjimo pasaulio pabaigoje. Dėl šių dviejų priežasčių adventas yra maldingo ir džiugaus laukimo metas. Jis prasideda I Vakarine to sekmadienio, kuris esti lapkričio 30 dieną arba jai artimiausias, ir baigiasi prieš Kristaus Gimimo I Vakarinę“ (AC, 39–42).
Privalomas minėjimas (M/10)
Sk 24, 2–7. 15–17a: Žvaigždė patekės iš Jokūbo
Ps 25, 4bc–5ab. 6–7bc. 8–9. P.: Viešpatie, išmokyk mane takais tavo eiti.
† Mt 21, 23–27: Iš kur buvo Jono krikštas?
Valandų liturgija minėjimo
[Psalmyno III savaitė]
Šventė/šventasis
Šv. Liucija (283–303) gerbiama nuo IV a. Apie ją mažai žinoma. Anot šv. Aldhelmo (miręs 709 m.), Liucija davė skaistybės įžadus ir nesutiko tekėti už motinos peršamo pagonio jaunikaičio. Kai motina stebuklingai išgijo prie šv. Agotos kapo, Liucija jai pasakė apie savo įžadus ir gavo motinos sutikimą jų laikytis. Atstumtas jaunikaitis įskundė Liuciją kaip krikščionę, ir ji mirė kankinės mirtimi Sirakūzuose, Sicilijoje.
Adventas
Plačiau
Adventas turi dvejopą pobūdį: pasirengimą Kalėdų iškilmėms, kada pagarbiai minimas Dievo Sūnaus pirmasis atėjimas pas žmones, ir kartu prisiminimą, jog reikia laukti Kristaus antrojo atėjimo pasaulio pabaigoje. Dėl šių dviejų priežasčių adventas yra maldingo ir džiugaus laukimo metas. Jis prasideda I Vakarine to sekmadienio, kuris esti lapkričio 30 dieną arba jai artimiausias, ir baigiasi prieš Kristaus Gimimo I Vakarinę“ (AC, 39–42).