III ADVENTO SAVAITĖ 
PIRMADIENIS (_KV) (p. 41)

Po gruodžio 16 d. skaitiniai p. 54 ir toliau.

Pirmasis skaitinys Sk 24, 2–7. 15–17a 

Žvaigždė patekės iš Jokūbo 

Skaitinys iš Skaičių knygos. 

Anomis dienomis Balaamas, pakėlęs akis, matė Izraelį, gyvenantį stovykloje, giminė prie giminės. Tada, Dievo dvasios apimtas, jis ištarė pranašavimą, sakydamas: „Beoro sūnaus Balaamo žodis, – žodis žmogaus, kuriam atvertos akys, žodis girdinčio Dievo žodžius, matančio regėjimą iš Visagalio, parpuolusio kniūbsčia, bet atmerktomis akimis. 

Kokios puikios tavo palapinės, Jokūbai, tavo buveinės, Izraeli! Tarsi toli besitęsiantys palmių miškeliai, tarsi sodai prie upės, tarsi Viešpaties pasodintas alavijas, tarsi kedrai prie vandens! Vanduo liesis iš jo kibirų, sėklą jis sės drėgnuose laukuose; jo karalius bus iškilesnis už Agagą, bus išaukštinta jo karalystė.“ 

Tad jis ištarė savo pranašavimą: „Žodis Beoro sūnaus Balaamo, žodis žmogaus, kuriam atvertos akys, žodis girdinčio Dievo žodžius, gaunančio žinojimą iš Aukščiausiojo, matančio regėjimą iš Visagalio, parpuolusio kniūbsčia, bet atmerktomis akimis. 

Matau jį, bet ne dabartyje, stebiu, bet ne iš arti: žvaigždė patekės iš Jokūbo, skeptras pakils iš Izraelio“. 

Tai Dievo žodis.

Atliepiamoji psalmė Ps 24 (25), 4bc–5ab. 6–7bc.
8–9 (P.: 4b) 

P. Viešpatie, mokyk mane takais tavo eiti. 

Parodyk, Viešpatie, man savo kelią, * 
mokyk mane takais tavo eiti. 
Vesk savo tiesa, tu mane mokyk, * 
nes esi Dievas, Gelbėtojas mano. – P. 

Viešpatie, neužmiršk gailestingumo † 
ir ištikimosios savo meilės, – * 
jie taip seni kaip laikas. 
Savo ištikima meile dėl savojo gerumo, * 
Viešpatie, mane atsiminki! – P. 

Viešpats yra teisus ir geras, * 
todėl jis klystantiems kelią parodo. 
Veda kukliuosius takais teisingais * 
ir moko juos savo kelio. – P. 

Posmelis prieš Evangeliją Ps 84 (85), 8 

P. Aleliuja. – Viešpatie, parodyk mums savo ištikimąją meilę
ir mus išgelbėk! – P. Aleliuja. 

Evangelija Mt 21, 23–27 

Iš kur buvo Jono krikštas? 

Iš šventosios Evangelijos pagal Matą. 

Anuo metu, kai Jėzus atėjo į šventyklą ir pradėjo mokyti, prisiartino prie jo aukštųjų kunigų ir tautos seniūnų, kurie klausė: „Kokia galia tai darai? Kas tau davė šitą galią?“ 

Jėzus atsakė: „Ir aš noriu paklausti jus vieno dalyko. Jei man atsakysite, ir aš pasakysiu, kieno įgaliotas tai darau. Iš kur buvo Jono krikštas? Iš dangaus ar iš žmonių?“ 

Jie samprotavo: „Jei pasakysime – iš dangaus, jis mums prikiš: ‘Tai kodėl juo netikėjote?’ O jei pasakysime – iš žmonių, reikės bijoti minios, nes visi laiko Joną pranašu.“ 

Todėl jie atsakė Jėzui: „Mes nežinome.“

Tad ir jis atsakė: „Tai nė aš nesakysiu, kokia galia tai darau.“ 

Tai Viešpaties žodis.


Sena KV, p. 36.