„Gavėnia skirta pasirengti Velykoms. Todėl gavėnios liturgija tiek Krikštui palaipsniui besiruošiančius katechumenus, tiek Krikštą prisimenančius bei atgailaujančius tikinčiuosius rengia Velykų paslapčiai švęsti. Gavėnia trunka nuo Pelenų trečiadienio iki Paskutinės Vakarienės Mišių pradžios“ (AC, 27–28).
Šeštuoju gavėnios sekmadieniu, kuris vadinamas Viešpaties Kančios (Verbų) sekmadieniu, prasideda Didžioji savaitė. Jos metu ypač prisimename ir pagerbiame Kristaus Kančią, pradedant jo mesijiniu įžengimu į Jeruzalę. Didžiojo ketvirtadienio rytą vyskupas, su savo kunigais koncelebruodamas Mišias, šventina aliejus ir gamina krizmą.
„Kristus atpirko žmones ir tobulai pagarbino Dievą labiausiai savo velykine paslaptimi, mirtimi sunaikindamas mūsų mirtį ir prisikėlimu grąžindamas mums gyvenimą. Todėl velykinis Kristaus Kančios ir Prisikėlimo tridienis yra visų liturginių metų vainikas. Kas yra sekmadienis savaitėje, tas Velykų iškilmė liturginiuose metuose.
Velykinis Viešpaties Kančios ir Prisikėlimo tridienis prasideda vakarinėmis Didžiojo ketvirtadienio Mišiomis ir baigiasi Velykų sekmadienio Vakarine. Jo centras – Velyknaktis.
Didįjį penktadienį ir, jei įprasta, Didįjį šeštadienį iki Velyknakčio pamaldų visur laikomasi šventojo priešvelykinio pasninko.
Velykų vigilija (Velyknaktis) – ta šventa naktis, kurią Viešpats prisikėlė, – yra „visų šventųjų vigilijų motina“. Joje Bažnyčia budėdama laukia Kristaus prisikėlimo ir sakramentiniu būdu jį jau švenčia. Todėl visos šios šventosios vigilijos pamaldos turi būti atliekamos naktį: arba taip, kad prasidėtų su nakties pradžia, arba kad baigtųsi prieš sekmadienio aušrą“ (AC, 18–21).
„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).
Pirmosios aštuonios Velykų laiko dienos sudaro Velykų aštuondienį ir švenčiamos kaip Viešpaties iškilmės.
DIENOS puslapyje yra skelbiama visa šiuo metu turima su konkrečios dienos liturgija susijusi informacija.
Pagrindinė SAVAITĖS, MĖNESIO ar METŲ puslapių paskirtis – apžvalga ir navigacija į DIENOS puslapį per linką ant DIENOS skaičiaus.
– privaloma (sekmadienis/iškilmė/šventė).
– neprivaloma
(SAVAITĖS, MĖNESIO ar METŲ lentelėse – iškilmė/šventė ar joms tolygios dienos).
Didžiosiomis
– sekmadieniai, iškilmės;
– ir joms tolygūs liturginiai šventimai.
Mažomis Didžiosiomis
– šventės šiokiadieniais;
– šventėms tolygūs advento, gavėnios ir Kalėdų laiko šiokiadieniai.
Mažosiomis
– privalomi minėjimai;
– eilinio ar kito laiko šiokiadieniai.
Kursyvu
– laisvi minėjimai.
Pirmadienis
Gavėnios šiokiadienis [F/9]
Antradienis
Gavėnios šiokiadienis [F/9]
Trečiadienis
Gavėnios šiokiadienis [F/9]
Šv. Kazimieras, Lietuvos globėjas
Iškilmė (S/4a)
Penktadienis
Gavėnios šiokiadienis [F/9]
Pirmasis mėnesio penktadienis
Šeštadienis
Gavėnios šiokiadienis [F/9]
Pirmasis mėnesio šeštadienis
IV Gavėnios sekmadienis (Laetare)
Gavėnios sekmadienis [S/2]
Pirmasis mėnesio sekmadienis
Maldos už lietuvius pasaulyje sekmadienis
PRALEIDŽIAMA Šv. Perpetua ir Felicita, kankinės
Pirmadienis
Gavėnios šiokiadienis [F/9]
GALIMA PAMINĖTI Šv. Dievo Jonas, vienuolis
Antradienis
Gavėnios šiokiadienis [F/9]
GALIMA PAMINĖTI Šv. Bonifacas (Brunonas) Kverfurtietis, vyskupas, kankinys
Trečiadienis
Gavėnios šiokiadienis [F/9]
GALIMA PAMINĖTI Šv. Pranciška Romietė, vienuolė
Ketvirtadienis
Gavėnios šiokiadienis [F/9]
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena
Penktadienis
Gavėnios šiokiadienis [F/9]
Šeštadienis
Gavėnios šiokiadienis [F/9]
V Gavėnios sekmadienis
Gavėnios sekmadienis [S/2]
Maldos už seksualinės prievartos aukas diena
Pirmadienis
Gavėnios šiokiadienis [F/9]
Antradienis
Gavėnios šiokiadienis [F/9]
Trečiadienis
Gavėnios šiokiadienis [F/9]
GALIMA PAMINĖTI Šv. Patrikas, vyskupas
Ketvirtadienis
Gavėnios šiokiadienis [F/9]
GALIMA PAMINĖTI Šv. Kirilas Jeruzalietis, vyskupas, Bažnyčios mokytojas
Šv. Juozapas, Švč. Mergelės Marijos Sužadėtinis
Iškilmė (S/3)
Šeštadienis
Gavėnios šiokiadienis [F/9]
Kristaus Kančios (Verbų) sekmadienis
Iškilmė [S/2]
Didysis Pirmadienis
Didžiosios savaitės šiokiadienis [S/2]
Didysis Antradienis
Didžiosios savaitės šiokiadienis [S/2]
PRALEIDŽIAMA Šv. Turibijus Mongrovietis, vyskupas
Didysis Trečiadienis
Didžiosios savaitės šiokiadienis [S/2]
Didysis Ketvirtadienis
Didžiosios savaitės šiokiadienis [S/2]
RYTE KATEDROSE Krizmos Mišios
DIDYSIS KETVIRTADIENIS
Didžiojo Tridienio ketvirtadienis (S/1)
Paskutinės Vakarienės Mišios
Didysis Penktadienis
Didžiojo Tridienio penktadienis [S/1]
Viešpaties Kančios pamaldos
Didysis Šeštadienis
Didžiojo Tridienio šeštadienis [S/1]
Viešpaties Jėzaus Kristaus Prisikėlimas (Velykos)
Iškilmė (S/1)
Meldžiame kun. Alfonsui Lipniūnui (1905-03-12 – 1945-03-28) – jaunimo apaštalui, Štuthofo kaliniui, Bažnyčios pripažinimo palaimintuoju.
„Gavėnia skirta pasirengti Velykoms. Todėl gavėnios liturgija tiek Krikštui palaipsniui besiruošiančius katechumenus, tiek Krikštą prisimenančius bei atgailaujančius tikinčiuosius rengia Velykų paslapčiai švęsti. Gavėnia trunka nuo Pelenų trečiadienio iki Paskutinės Vakarienės Mišių pradžios“ (AC, 27–28).
Šeštuoju gavėnios sekmadieniu, kuris vadinamas Viešpaties Kančios (Verbų) sekmadieniu, prasideda Didžioji savaitė. Jos metu ypač prisimename ir pagerbiame Kristaus Kančią, pradedant jo mesijiniu įžengimu į Jeruzalę. Didžiojo ketvirtadienio rytą vyskupas, su savo kunigais koncelebruodamas Mišias, šventina aliejus ir gamina krizmą.
„Kristus atpirko žmones ir tobulai pagarbino Dievą labiausiai savo velykine paslaptimi, mirtimi sunaikindamas mūsų mirtį ir prisikėlimu grąžindamas mums gyvenimą. Todėl velykinis Kristaus Kančios ir Prisikėlimo tridienis yra visų liturginių metų vainikas. Kas yra sekmadienis savaitėje, tas Velykų iškilmė liturginiuose metuose.
Velykinis Viešpaties Kančios ir Prisikėlimo tridienis prasideda vakarinėmis Didžiojo ketvirtadienio Mišiomis ir baigiasi Velykų sekmadienio Vakarine. Jo centras – Velyknaktis.
Didįjį penktadienį ir, jei įprasta, Didįjį šeštadienį iki Velyknakčio pamaldų visur laikomasi šventojo priešvelykinio pasninko.
Velykų vigilija (Velyknaktis) – ta šventa naktis, kurią Viešpats prisikėlė, – yra „visų šventųjų vigilijų motina“. Joje Bažnyčia budėdama laukia Kristaus prisikėlimo ir sakramentiniu būdu jį jau švenčia. Todėl visos šios šventosios vigilijos pamaldos turi būti atliekamos naktį: arba taip, kad prasidėtų su nakties pradžia, arba kad baigtųsi prieš sekmadienio aušrą“ (AC, 18–21).
„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).
Pirmosios aštuonios Velykų laiko dienos sudaro Velykų aštuondienį ir švenčiamos kaip Viešpaties iškilmės.
DIENOS puslapyje yra skelbiama visa šiuo metu turima su konkrečios dienos liturgija susijusi informacija.
Pagrindinė SAVAITĖS, MĖNESIO ar METŲ puslapių paskirtis – apžvalga ir navigacija į DIENOS puslapį per linką ant DIENOS skaičiaus.
– privaloma (sekmadienis/iškilmė/šventė).
– neprivaloma
(SAVAITĖS, MĖNESIO ar METŲ lentelėse – iškilmė/šventė ar joms tolygios dienos).
Didžiosiomis
– sekmadieniai, iškilmės;
– ir joms tolygūs liturginiai šventimai.
Mažomis Didžiosiomis
– šventės šiokiadieniais;
– šventėms tolygūs advento, gavėnios ir Kalėdų laiko šiokiadieniai.
Mažosiomis
– privalomi minėjimai;
– eilinio ar kito laiko šiokiadieniai.
Kursyvu
– laisvi minėjimai.