2024-11-04
pirmadienis
Bendroji – kad visi tėvai, gedintys dėl sūnaus ar dukters netekties, rastų palaikymą bendruomenėje ir gautų širdies ramybę iš Dvasios Guodėjos.
Šv. Elzbieta gimė 1207 m. Vengrijos karaliaus Andriaus II ir karalienės Gertrūdos šeimoje, mirė 1231 m. Keturiolikmetė ištekėjo už Tiūringijos grafo Liudviko IV, kuriam pagimdė tris sūnus. Tapusi našle, po drąsiai ištvertų vargų ir jau seniai atsidavusi dangiškų dalykų meditacijai, nuvyko į Marburgo ligoninę Vokietijoje, kurią pati buvo įsteigusi, prisiėmė neturtą ir pasiaukojo ligonių ir vargšų slaugymui iki paskutinio dvasios atodūsio. Mirė būdama dvidešimt penkerių metų amžiaus.
Pasaulinė vargstančiųjų diena
„Kviečiu visą Bažnyčią, visus geros valios vyrus ir moteris, tą ypatingą dieną pažvelgti į visus tiesiančius savo rankas, prašančius pagalbos ir besišaukiančius mūsų solidarumo. Tai mūsų broliai ir seserys, sukurti ir mylimi vienintelio dangiškojo Tėvo. Ši Diena turi skatinti tikinčiuosius atmetimo ir švaistymo kultūrai priešpriešinti susitikimo kultūrą.“ Popiežiaus Pranciškaus žinia pirmosios Pasaulinės vargstančiųjų dienos proga, 6 (2017-06-13)
Pasaulinę vargstančiųjų dieną popiežius Pranciškus įkūrė 2016 metais, užbaigdamas Gailestingumo jubiliejų (pirmą kartą ji minima 2017 m. lapkričio 19 d.). Pasaulinė vargstančiųjų diena skirta atminti visus, kurie kenčia materialinį skurdą, neteisybę ir yra skriaudžiami. Ji švęstina kasmet savaitę prieš Liturginius metus užbaigiantį Kristaus, Visatos Valdovo sekmadienį.
Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).
XXXIII eilinis sekmadienis
Eilinis sekmadienis (F/6)
Pasaulinė vargstančiųjų diena
Dan 12, 1–3: Tavoji tauta tuo laiku bus išgelbėta
Ps 16, 5. 8. 9–10. 11. P.: Apsaugok mane, o Dieve, pas tave užuovėjos ieškau.
Žyd 10, 11–14. 18: Vienintele atnaša jis amžiams padarė tobulus šventinamuosius
† Mk 13, 24–32: Surinks jo išrinktuosius iš visų keturių šalių
Šv. Elzbieta Vengrė, vienuolė
Privalomas minėjimas (M/10)
Bendroji – kad visi tėvai, gedintys dėl sūnaus ar dukters netekties, rastų palaikymą bendruomenėje ir gautų širdies ramybę iš Dvasios Guodėjos.
Šv. Elzbieta gimė 1207 m. Vengrijos karaliaus Andriaus II ir karalienės Gertrūdos šeimoje, mirė 1231 m. Keturiolikmetė ištekėjo už Tiūringijos grafo Liudviko IV, kuriam pagimdė tris sūnus. Tapusi našle, po drąsiai ištvertų vargų ir jau seniai atsidavusi dangiškų dalykų meditacijai, nuvyko į Marburgo ligoninę Vokietijoje, kurią pati buvo įsteigusi, prisiėmė neturtą ir pasiaukojo ligonių ir vargšų slaugymui iki paskutinio dvasios atodūsio. Mirė būdama dvidešimt penkerių metų amžiaus.
Pasaulinė vargstančiųjų diena
„Kviečiu visą Bažnyčią, visus geros valios vyrus ir moteris, tą ypatingą dieną pažvelgti į visus tiesiančius savo rankas, prašančius pagalbos ir besišaukiančius mūsų solidarumo. Tai mūsų broliai ir seserys, sukurti ir mylimi vienintelio dangiškojo Tėvo. Ši Diena turi skatinti tikinčiuosius atmetimo ir švaistymo kultūrai priešpriešinti susitikimo kultūrą.“ Popiežiaus Pranciškaus žinia pirmosios Pasaulinės vargstančiųjų dienos proga, 6 (2017-06-13)
Pasaulinę vargstančiųjų dieną popiežius Pranciškus įkūrė 2016 metais, užbaigdamas Gailestingumo jubiliejų (pirmą kartą ji minima 2017 m. lapkričio 19 d.). Pasaulinė vargstančiųjų diena skirta atminti visus, kurie kenčia materialinį skurdą, neteisybę ir yra skriaudžiami. Ji švęstina kasmet savaitę prieš Liturginius metus užbaigiantį Kristaus, Visatos Valdovo sekmadienį.
Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).