2024-11-22
penktadienis
Bendroji – kad kiekvienas iš mūsų širdimi išgirstų Žemės ir stichinių nelaimių bei klimato kaitos aukų šauksmą ir asmeniškai įsipareigotų saugoti pasaulį, kuriame gyvename.
Šv. Jonas Auksaburnis (349–407)
Šv. Jonas Auksaburnis (349–407) gimė Antiochijoje. Po intensyvių studijų 369 m. buvo pakrikštytas. 389 m. išrenkamas Konstantinopolio vyskupu. Garsėjo vargšų užtarimu ir socialiniu teisingumu. Jonas Auksaburnis – vienas iš keturių didžiųjų Rytų Bažnyčios mokytojų. Dėl nepaprasto iškalbingumo nuo VI a. gavo Auksaburnio vardą. 1909 m. Pijus X jį paskelbė pamokslininkų globėju.
Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).
Šv. Jonas Auksaburnis, vyskupas, Bažnyčios mokytojas
Privalomas minėjimas (M/10)
1 Kor 9, 16–19. 22b–27: Visiems tapau viskuo, kad vienaip ar kitaip bent kai kuriuos išgelbėčiau
Ps 84, 3. 4. 5–6. 12. P.: Kaip miela man tavo buveinė, dangaus kariuomenių Viešpatie!
† Lk 6, 39–42: Ar gali aklas vesti aklą?
Bendroji – kad kiekvienas iš mūsų širdimi išgirstų Žemės ir stichinių nelaimių bei klimato kaitos aukų šauksmą ir asmeniškai įsipareigotų saugoti pasaulį, kuriame gyvename.
Šv. Jonas Auksaburnis (349–407)
Šv. Jonas Auksaburnis (349–407) gimė Antiochijoje. Po intensyvių studijų 369 m. buvo pakrikštytas. 389 m. išrenkamas Konstantinopolio vyskupu. Garsėjo vargšų užtarimu ir socialiniu teisingumu. Jonas Auksaburnis – vienas iš keturių didžiųjų Rytų Bažnyčios mokytojų. Dėl nepaprasto iškalbingumo nuo VI a. gavo Auksaburnio vardą. 1909 m. Pijus X jį paskelbė pamokslininkų globėju.
Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).